Prieš porą metų TS-LKD palaikė miškų sektoriaus reformą, tikėdamiesi didesnio skaidrumo miškų sistemoje, o prieš tai su valdančiaisiais sutarė ir dėl paramos PVM lengvatos šilumai išlaikymui.
Tačiau šiandien kyla labai daug abejonių, ar mūsų lūkestis siekti skaidrumo yra išpildytas, o pats reformos tęstinumo procesas atrodo nebesuprantamas ir neįgyvendinamas net ir patiems reformos kūrėjams.
Kur žadėtas skaidrumas?
Valstybinė miškų urėdija valdo daugiau nei 1 mln. hektarų miškų, įmonėje dirba daugiau nei 3000 darbuotojų, metinės veiklos pajamos yra daugiau kaip 180 mln. eurų. Dėl palaikymo stokos iš pareigų atsistatydinus buvusiam vadovui, buvo paskelbtas naujas konkurasas, kurio sąlygos susiaurintos taip, kad jame iš principo galėtų dalyvauti vos keli asmenys. Taip jau sutapo, kad iš dviejų dalyvavusių, konkursą laimėjo Aplinkos apsaugos ministro ir Vyriausybės kanclerio medžioklės bičiulis Valdas Kaubrė.
Natūraliai kyla klausimas, ar valstybė valdoma medžioklėse? Ir ar tai pažadėtas skaidrumas? Kreipėmės į Aplinkos ministrą prašydami pateikti medžioklės lapus, tų medžioklių, kuriose medžiojo politikai ir valstybės tarnautojai. Ministras, teigdamas, kad nėra ko slėpti, įsipareigojo tuos lapus pateikti. Kad medžioklės lapai viešai prieinami viešai pasakė bei garantavo ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis. Praėjo mėnesis, tačiau lapų dar negavome, o apie jų prieinamumą visuomenei nėra nei kalbos.
Maža to, dar metų pradžioje Ministras Kęstutis Mažeika panaikino medžioklės lapų registrą, motyvuodamas, kad netrukus bus sukurta elektroninė sistema. Deja, tai tik imitacija, nes apie naują sistemą nieko negirdėti.
Ir prie šių neatsakytų klausimų galima pridėti dar keletą. Pavyzdžiui, taip ir lieka neaišku, kodėl medienos kainai mažėjant, miškai ir toliau kertami? O elektroninių važtaraščių, kur būtų realiu laiku fiksuojama medienos kelionė iš miško į sandėliavimo aikšteles, taip ir neatsirado. O kaip dėl jau kurį laiką viešinamų verslininkų tvorų miškuose? STT jau pateikė išvadą dėl Miškų įstatymo spragų ir galimų neskaidrumo atvejų – kuomet asmens privatus interesas gali būti aukščiau už visuomenės interesą laisvai lankytis miške. Taigi, visi šie neatsakyti klausimai tik sustiprina nuojautą, kad politinės lyderystės Aplinkos ministerijoje ir miškų sektoriuje nebėra.
Ministras neįtikina net savo frakcijos narių
Tai vaizdžiai, o gal net graudžiai, galima matyti stebint ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto darbą. Komitetas urėdijų reformą jau svarstė keturiuose posėdžiuose. Laukia dar bent vienas, o gal dar keli, nes prieš kiekvieną posėdį atrodo, kad jau „tikrai tikrai bus priimta“. Vėl svarstoma apie urėdijos padalinimą į keliolika atskirų juridinių vienetų ir naują teisinę formą.
Ministras, vienareikšmiškai pasisakydamas už tęstinumą, nesugeba komitete įtikinti nei savo frakcijos narių, nei koalicijos partnerių. Prieš du metus buvo svarbu įvykdyti šią reformą Lietuvai stojant į Europos Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizaciją. Vyriausybė ir tuometinis Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas siekė išskaidrinti šį sektorių, todėl negailint laiko, buvo ieškotas ir galiausiai rastas sutarimas ir su opozicija. Vis dėlto, dabar, nebelikus nei ministro, nei vyriausybės valios skaidrinti šį sektorių, kyla klausimų, ar minėto įstatymo taikymas praktikoje buvo tinkamas?
Deja, pirminis siekis skaidrinti miškų sistemą šiuo metu atrodo paskendęs neskaidriai skiriamo VMU vadovo kišenėje. Atsakomybė dėl to, kad miškų sektorius nenugrimztų į chaosą, o reforma nebūtų diskredituota, tenka Sauliaus Skvernelio vyriausybei bei valdančiajai daugumai.
Mūsų frakcija apsisprendė toliau šio klausimo svarstyme nebedalyvauti, nes tai, kas dabar vyksta, yra urėdijų reinkarnacija, reformos diskreditacija ir ministro kapituliacija.