Iki šiol verslinės žvejybos atstovai visada rasdavo ką prikišti žvejams, o žvejams mėgėjams verslinė žvejyba buvo kaip buliui raudonas skuduras. Tačiau dauguma diskusijų buvo paremtos emocijomis, bet ne skaičiais.
Kiekvienais metais mūsų valstybė, vykdydama žuvivaisos programas, į vandens telkinius įleidžia daugybę žuvų (taip, žuvivaisoje yra savi iššūkiai, kai nežinia kur dingsta dideli kiekiai žuvų, bet apie tai – kituose straipsniuose). Lietuvoje iš viso yra keturi žuvivaisos padaliniai ir jų išlaikymas Aplinkos ministerijos duomenimis per 2020 metus mokesčių mokėtojams kainuos nei daug nei mažai – apie 1.6 milijono eurų.
Taigi, žuvys paleidžiamos, auga, jos yra gaudomos, ir žvejų mėgėjų, ir verslinės žvejybos atstovų. Įdomu kaip čia sekasi mūsų valstybei – ar šis projektas atsiperka ir kur jis išvis veda?
Žvejų mėgėjų sumokami mokesčiai siekia viso žuvivaisos skyriaus biudžetą
Žvejai mėgėjai už žvejo bilietą vien tik per 2019 metus iš viso sumokėjo 1,66 milijono eurų, taip praktiškai padengė visą sumą, kurią mums kainuoja visi žuvivaisos skyriai. Bet negana to, žvejai moka ne tik už žvejo bilietą, tačiau taip pat apsiperka žvejybos prekių parduotuvėse, išleisdami ten milžiniškas sumas. Kurios, reikia pripažinti, bet be mėgėjų neegzistuotų.
Nors turimi duomenys atspindi tik daugumos parduotuvių iš Vilniaus regiono situaciją, bet jos per 2019 metus iš viso sumokėjo į mūsų šalies biudžetą 2,5 milijono eurų. Tai ir PVM, ir pelno mokestis, ir GPM bei socialinio draudimo mokesčiai nuo jose dirbančių algų. Matant šiuos skaičius, galima spėti, kad visoje Lietuvoje veikiančios mėgėjiškos žūklės parduotuvės bus sumokėjusios virš 5 milijonų eurų mokesčių.
Taigi, žiūrint į žvejų mėgėjų skaičius, akivaizdu, kad tai yra stipriai valstybei atsiperkanti ir nešanti ekonominę naudą, veikla.
Žvejų verslininkų sumokami mokesčiai keliskart mažesni
Dabar pasižiūrėkime kaip sekasi verslinės žvejybos atstovams, kiek jie pagavo žuvies, kiek mokesčių sumokėjo ir kokias algas moka savo darbuotojams. Čia žvejus verslininkus galima skirstyti į 2 tipus – vieni žvejoja Kuršių mariose ir per 2019 metus iš viso oficialiai pagavo virš 800 tonų įvairios žuvies. Kiti žvejoja Lietuvos ežeruose ir upėse ir jose pagavo virš 43 tonų žuvies.
Kiek iš to gavo valstybės biudžetas? Žvejojantys mariose per 2019 metus sumokėjo iš viso 245 tūkstančius mokesčių – čia jau įskaičiuotas ir PVM su pelno mokesčiu bei nuo darbuotojų algų mokami mokesčiai. Nors tikslių skaičių apie žvejojančius vidaus vandenyse nėra, tačiau lyginant pagautų žuvų kiekius, apytiksliai spėjama, kad tai bus iki 12 tūkstančių eurų mokesčių.
Žiūrint į šiuos skaičius, galima drąsiai teigti, kad žvejų mėgėjų dėka, mūsų valstybė gauna dešimtimis kartų daugiau mokesčių nei sumoka verslinės žvejybos atstovai. Tai ne tik padengia visus žuvivaisos kaštus, bet dar ir solidžiai papildo mūsų valstybės iždą.
Ir priešingai – verslinės žvejybos atstovai į biudžetą sumoka grašius. Negana to, valstybė jiems papildomai moka kompensacijas už tai, kad jie vykdo šią veiklą. Vien ko verta tai, kad už kiekvieną pagautą žuvies toną, jiems suteikiama nuolaida dyzelinui. Taip pat jų darbuotojams mokama vidutinė alga nesiekia net 380 EUR iki mokesčių – tai reiškia, kad realu, jog nemažą dalį jų pasiekia papildomi valstybės pinigai per visokias lengvatas ir mokamas pašalpas. Turime dvi grupes gaudančias žuvį, tačiau valstybei nešančias visiškai skirtingą grąžą.
Žvejai mėgėjai moka didžiulius mokesčius, kai verslininkai, realu, kad dar gauna iš biudžeto daugiau nei patys įneša. Nors po jų žvejybos žuvies beveik nelieka – Aplinkos ministerijos užsakyti paskutiniai tyrimai Kuršių mariose rodo katastrofišką žuvų kiekio mažėjimą.
Valstybė ignoruoja įsisenėjusias problemas
Čia buvo kalbama tik apie nuogus skaičius, kas vyksta šiame sektoriuje. Bet noriu pasidalinti ir kitomis įžvalgomis, kas vyksta su mūsų versline žvejyba. Reikia pripažinti, kad šiuo metu verslinė žvejyba yra visiškai nekontroliuojama ir pagauti kiekiai priklauso tik nuo kiekvieno verslininko sąžinės. Kiek čia yra pagaunama žuvies, niekas nežino.
Taip, yra oficialūs skaičiai, bet ką jie rodo? Reikia suprast, kad ši problema yra užprogramuota – žuvys yra mūsų visų bendri ištekliai ir kai mes juos leidžiame naudoti verslui be jokios kontrolės, tikrai yra sunku nepagauti daugiau nei galima.
Vėl pažiūrėkime į skaičius, iš 31 ežero, kuriam nustatytos kvotos, net dešimtyje buvo pagauta gramas į gramą būtent tiek žuvies kiek oficialiai leidžiama. Akivaizdu, kad rašoma, tiek kiek prašoma, o realybėje gaudoma daugiau ir traukiama viskas, kas patenka į tinklus.
Tuo pačiu tai paaiškintų tokias mažas mokamas algas ir tokį nedidelį darbuotojų skaičių. Minčių kyla įvairių ir dėl galimai nelegalus darbo, ir dėl galimų atlyginimų vokeliuose. Tik prisiminite, ar esate gavę čekį ar sąskaitą, kai pirkote rūkytą žuvį?
Tikrai neteigiu, kad taip elgiasi visi, tikiu, kad yra sąžiningų žvejų. Bet tiesiog per daug istorijų, per daug filmuotos medžiagos, patvirtinančios, tai, į ką noriu atkreipti dėmesį. Visa tai rodo, kad šiame sektoriuje galimai vyrauja juodi pinigai, aplenkiantys mūsų šalies iždą. Taip, galime šnekėti apie šios žvejybos kontrolės griežtinimą, bet tai tik dar labiau išaugintų ir taip neatsiperkančios verslo šakos kaštus.
Beje, argumentai, kad uždraudus verslinę žvejybą, sunaikinsime nemažai darbo vietų, yra niekiniai. Tokiu atveju, panašiai, o gal ir daugiau, darbo vietų būtų sukurta žvejų mėgėjų parduotuvėse jų plėtros metu. Tik jau su žymiai didesnėmis algomis ir tuo pačiu mokamais mokesčiais.
Uždraudus verslinę žvejybą – žuvies pagausėjimas
Nenoriu visko piešti niūriomis spalvomis. Yra kuo pasidžiaugti. Situacija tikrai nėra beviltiška – visi tyrimai Kauno mariose rodo, kad uždraudus verslinę žvejybą, per 6 metus jos žuvų ištekliai atsigavo ir pakilo net 4 kartus.
Dar labiau džiugina visuomenės įsitrauimas ir daromas spaudimas valdžiai keisti esamą situaciją. Rugpjūčio 1 d. 12 val. Klaipėdoje, Kruizinių laivų terminale žvejai mėgėjai kviečia į protesto akciją „Grąžinkime Kuršių marioms gyvybę!”. Tikiu, kad ilgus metus ignoruotos problemos, bus ne tik garsiai išsakytos, bet ir pagaliau išgirstos.
Kaip jūsų visų rinkta Seimo narė, dirbanti gamtosaugos srityje, jaučiu atsakomybę už tai kas vyksta mūsų vandenyse. Visi mano paminėti skaičiai rodo, kad ši situacija turi tik vienintelį sprendimą – verslinės žvejybos draudimą mūsų mariose, ežeruose ir upėse. Ties tuo dirbu dabar, o gavusi jūsų pasitikėjimą rudenį vyksiančiuose rinkimuose, stengsiuosi, kad šitas klausimas būtų išspręstas.