Algimantas Kirkutis. Nuo gydymo – į švietimą

Sveikos gyvensenos idėja užkrečia vis didesnį žmonių skaičių. Tačiau šis procesas vyksta stebėtinai vangiai. Nuo Vydūno suformuluoto, pasiremiant senovės Rytų vedų išmintimi, teiginio „žymiai svarbiau sveikatą tausoti ir stiprinti negu ligas gydyti“ iki šių laikų Lietuvoje praėjo daugiau kaip šimtas metų, o mes ir toliau gimstame į lėtinių ligų liūną nenorėdami įsigilinti į šio teiginio paprastą, tačiau labai gilią prasmę.

Kas trukdo mums ir mūsų išsirinktai Vyriausybei praregėti ir pasirinkti sveikesnį gyvenimo būdą, nors tam reikia tiek ne daug – tik pradėti sąmoningai rūpintis piliečių sveikata nelaukiant, kol susirgsime?

Neseniai į mano rankas pakliuvo Bagvano Šri Radžnišo (OŠO) knyga „Nuo medicinos į meditaciją“, kurioje, man atrodo, suradau atsakymą į šį klausimą. Šioje knygoje autorius teigia, kad mus supantis pasaulis susideda iš dviejų dalių – materialios ir dvasinės. Žmogus atspindi tuos pačius procesus, kurie vyksta pasaulyje ir todėl taip pat yra sudarytas iš dviejų dalių: išorės – kūno, emocijų ir proto, bei vidaus – sielos. Išorė yra materiali, ji aptinkama mūsų pojūčių pagalba, o dvasiniam vidui pamatyti reikia kitų priemonių, kurios dar nėra mokslo atrastos ir pripažintos.

Žmogiškos būties sveikata yra pilnavertiška gerovė ir palaima. Iš patirties žinome, kad sveikata yra kūno ir sielos sveikumas, jų vienovė ir vientisumas. Tai yra įmanoma, kada ir kūnas, ir siela yra sveiki ir tarp jų yra harmonija bei balansas. Šiam balansui sutrikus pasireiškia liga. Dabar oficialiai pripažįstame tik išorinio kūno negalavimus ir juos mėginame vienpusiškai įveikti gydomosios medicinos pagalba, kuri negali padėti išspręsti vidinių problemų. Todėl sielos (vidinės) ligos lieka negydomos ir progresuoja trikdydamos žmogaus būties balansą.

Ošo teigia, kad kūno sveikumu rūpinasi medicina, o sielos – meditacija. Medicina šalina kūno ligas, meditacija – sielos. Medicina rūpinasi išorine žmogiškosios būties puse, paviršiumi, o meditacija – vidine puse, žmogiškosios būties centru, pačia šerdimi. Rūpestis ir sąmoningumas reikalingas abejose būties pusėse. Kitaip bus tik pašalinamos vienos ligos, o kitos išbujos. Šį ryšį patvirtina ir tai, kad iš pažiūros skirtingas sąvokas apibudinantieji žodžiai turi bendrą šaknį – „medi“, kuris reiškia gydymą. Todėl darosi aišku, kad ligų visiškai atsikratyti mums pavyks tik tada, kada biomedicinos mokslas bus pilnas. Tai atsitiks, kada bus atrasta vidinė žmogaus būtis, o meditacija pripažinta kaip efektyvus jos gydymo būdas.

Reikia pastebėti, kad šiuolaikinis mokslas, ypač kvantinė fizika, jau užčiuopė mikrodalelių būsenos dvilypiškumą ir jų elgesio priklausomybę nuo aktyvaus stebėtojo buvimo. Pasirodo, kad dalelės keičia savo korpuskulines savybes į bangines priklausomai, ar jas stebi išorinis stebėtojas, ar ne. Yra manoma, kad makropasaulyje vyksta tokie pat procesai kaip ir tarp mikrodalelių. Reiškinių prigimties suvokimas yra kelias į jų įvaldymą. Tai suteikia vilčių mums artimiausiu laiku pasiekti proveržį ir žmogaus sveikatos mokslų srityje.

Argi jums ši teorija neprimena procesų, kurie vyksta realiame gyvenime šalia mūsų?

Paanalizuokime situaciją, kada žmogus susiduria su sveikatos problema ir palieka jos sprendimą savieigai. Tada problema vystosi toliau, kol galiausiai pribaigia patį žmogų. O dabar pažiūrėkime, kas bus, kada pradėsime situaciją sąmoningai stebėti. Stebint atsiranda noras suprasti problemos atsiradimo priežastis. Jas supratus natūraliai pradedama ieškoti problemos sprendimo būdo ir galiausiai problema išsprendžiama. Ar ne apie tai kalbėjo Vydūnas keldamas žmonijos sąmoningumo svarbos klausimą? Sąmoningumas jam padėjo įveikti sunkią ligą, kada nuo jos aplinkui mirdavo tūkstančiai žmonių.

Kol kas daugelis iš mūsų nepagrįstai per daug pasyviai pasitiki Vyriausybės garantuojamų medicininių paslaugų prieinamumu ir efektyvumu pamiršdami, kad tai tik viena sergamumo pusė.

A. Kirkutis

Manau, kad šioje įžvalgoje ir slypi atsakymas į mano pradžioje iškeltą klausimą, kodėl sveika gyvensena taip sunkiai skinasi kelią mūsų suvokime? Darosi aišku, kad žema motyvacija išlikti sveikais išlieka dėl nepakankamo sąmoningumo, kuris veda į nesugebėjimą pamatyti vidines sergamumo priežastis. Todėl kol kas daugelis iš mūsų nepagrįstai per daug pasyviai pasitiki Vyriausybės garantuojamų medicininių paslaugų prieinamumu ir efektyvumu pamiršdami, kad tai tik viena sergamumo pusė. Kūno negalavimų sukeltų simptomų nuslopinimas tik nukelia problemos sprendimą vėlesniam laikui, bet nešalina vidinių ligos atsiradimo priežasčių ir negydo sielos ligų.

Lėtinių ligų atsiradimą dažniausiai sąlygoja pasirinktas ydingas gyvenimo būdas, kurį nulemia tiek išoriniai, tiek vidiniai kūno poreikiai. Todėl kol nėra mokslo įrodyti ir įteisinti vidinės (dvasinės) kūno struktūros ypatumai, tikslinga geros sveikatos siekius sufokusuoti į sveikesnę gyvenseną. Pavieniai sąmoningi žmonės pradeda suvokti problemos esme ir renkasi sveikesnį gyvenimą. Tačiau jie susiduria su labai daug problemų, nes mūsų sveikatos apsaugos sistema ir gyvenamoji aplinka nėra pritaikyta sveikai gyvensenai. Minėtomis aplinkybėmis ir visuomenės sąmoningumo stoka galima paaiškinti, kodėl šalyje siekis gyventi sveikai netampa masinis. Norint pagerinti žmonių gyvenimo kokybę sustiprinant jų sveikatą šalies Vyriausybei tenka labai didelis iššūkis pradėti planingai keisti pastoviai blogėjančią situaciją, siekiant apsaugoti žmones nuo kylančios visuotinos lėtinių ligų epidemijos grėsmės.

Akivaizdu, kad sąmoningai neįsigilinusi į šios problemos esmę Vyriausybė efektyviai išspręsti jos nepajėgs. Tam reikalingas glaudesnis bendradarbiavimas tarp atskirų ūkio sektorių, naujausios mokslinės ekspertinės žinios ir aktyvus visuomenės švietimas sveikos gyvensenos klausimais bei Vyriausybės daromų žingsnių visuotinis palaikymas. Todėl siekiant sveikesnės visuomenės šalia Sveikatos apsaugos išryškėja aktyvus naujai suformuotos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vaidmuo. Juo labiau, kad sporto terminas čia dažnai tapatinamas su kūno kultūros ir net sveikatos sąvokomis. Reikalinga nauja, aktyviau paliečianti tikrąsias sergamumo priežastis ir sveikos gyvensenos klausimus, ikimokyklinė, mokyklinė, aukštojo mokslo ir podiplominio neformalaus švietimo sistema.

Pirmas tvirtas žingsnis šia kryptimi jau padarytas. Kovo 1-ąją šalies akademinės bendruomenės forumo metu Klaipėdos universitete, dalyvaujant Ministrui Pirmininkui ir Sveikatos apsaugos ministrui, devynių svarbiausių šalies universitetų rektoriai pasirašė sutartį, kuria įsipareigojo veikti bendrai siekiant įgyvendinanti Seime parengtas Sveikatos tausojimo ir stiprinimo politikos gaires. Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis pasirašymo ceremonijos metu atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbu ir toliau daryti efektyvius žingsnius vedant visuomene sveikos gyvensenos kryptimi. Švietimas sveikos gyvensenos ir lėtinių ligų atsiradimo priežasčių suvokimo klausimais gali tapti efektyvia priemone užkertant kelią plisti sergamumui. Visuomenės sąmoningumo didinimas šioje srityje įgalina žmones ilgiau išlikti darbingais ir mažina išlaidas, skiriamas ligų gydymui.