Tiek Andrius Kubilius drauge su Rasa Juknevičiene, tiek ir Tomas Dapkus savo viešuose pareiškimuose bei parodymuose be jokių argumentų nuolat pabrėžia, kad referendumo iniciatyvą, kurią paskelbė LR Seimas, bei jo rezultatą esą kažkaip įtakojo ROSATOM. Ir vieni (T. Dapkus), ir kiti (A. Kubilius ir Co) pabrėžia, kad VAE esą buvo „konkuruojantis“ projektas su kitais dviem ROSATOM (tiksliau „Atomstroyeksport“) projektais – Karaliaučiaus srityje ir Astrave (Gudijoje). Todėl ROSATOM interesas esą ir buvo sužlugdyti VAE ir esą jam buvo naudingas tiek referendumas, tiek jo pasakytas aiškus NE Visagino atominės elektrinės statybai.
Tyčia ar ne, bet atominių elektrinių statymo klausimas klaidingai atsiejamas nuo uždavinio atjungti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių elektros tinklus nuo Rusijos sistemos (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos žiedo, BRELL) ir sinchronizuoti juos su Vakarų Europos elektros tinklais. Kitos buvusio soclagerio šalys ėmėsi sinchronizuoti savo tinklus su Vakarais iš karto po Sovietų Sąjungos žlugimo ir tą netrukus padarė. Ogi Lietuva ir kitos Baltijos šalys energetinės nepriklausomybės siekius vis atidėliojo (net ir dabar žadama, kad toks atsijungimas nuo Rusijos bei sinchronizacija su Vakarais esą įvyks tik maždaug 2025 metais, o jokių realių darbų nėra padaryta, net atvirkščiai, yra skelbiama, kad šiuo metu yra techniškai rengiamasi importuoti elektros energiją iš jau 2020 metais planuojamos paleisti Astravo AE).
Kur gi čia ryšys su atominėmis elektrinėmis? Ryšys yra esminis: jeigu magistralinis BRELL žiedas nebeveiks, tada visos trys galingų reaktorių atominės elektrinės, kurias planuota statyti, negalėtų būti įjungtos į sistemą. Juk kiekvienai iš elektrinių su didelės galios blokais reikia dviejų būtinų dalykų: a) momentinės galios rezervo, tokiam galingam reaktoriui sustojus arba iškilus būtinybei jį atjungti (o jeigu tokio galios rezervo neužtenka Baltijos šalyse ir per jungtis su Vakarais, belieka vienintelė galimybė užtikrinti stabilų sistemos veikimą – panaudoti galios rezervą iš Šiaurės Rusijos hidroelektrinių, kaip tai ir buvo daroma Ignalinos AE atveju) ir b) galimybės paskirstyti gaminamą energiją vartotojui (jeigu tokio didelio energijos poreikio nėra, tai turi būti galimybė energijos perteklių eksportuoti ten, kur toks poreikis yra, arba tą perteklių laikinai akumuliuoti).
Tomo Dapkaus pateikti faktai dėl A. Kubiliaus slaptų ryšių su ROSATOM per NUKEM akcininkus (ROSATOM) ir su jų viešųjų ryšių įmone nebekelia jokių abejonių. Tačiau T. Dapkaus kaltinimai A. Kubiliui, kad jis suorganizavo referendumą ir siekė rezultato NE, yra akivaizdžiai iš piršto laužti. Mes esame liudininkai, kad A. Kubilius priešinosi referendumui ir iš visų jėgų siekė rezultato TAIP. T. Dapkus arba labai klysta, arba sąmoningai klaidina publiką bei kvotėjus.
Tačiau tuomet gaunasi loginis prieštaravimas. Jei A. Kubilius priešinosi ROSATOM interesams dėl VAE, tai ir jo sąsajos su Ignalinos AE uždarymo darbus vykdančia NUKEM pagal T. Dapkų taptų beprasmės (Kremliaus įtakos agentų vaidmuo atpultų, beliktų tik „šiaip korupcija“). Tačiau iš tiesų čia jokio loginio prieštaravimo nėra, kadangi referendumo pasakytas NE dėl VAE statybos kaip tik ir neatitiko Kremliaus interesų. Kremliui buvo naudingas rezultatas TAIP VAE su didelės galios reaktoriumi statybai, o ir referendumas jam buvo reikalingas kaip šuniui penkta koja.
Pabrėžtina, kad apie Lietuvos elektros tinklų atsijungimą nuo BRELL ir jų sinchronizaciją su Vakarais rūpinamasi tik tol, kol sėdima opozicijoje. O kai ateinama į valdžią, tai prasideda šio strateginio tikslo įgyvendinimo atidėliojimas. Kiti tikslai tada iškeliami į pirmą planą. Antai, ir 2010–2011 m. buvo siūloma statyti naują atominę elektrinę (VAE), tinklų sinchronizaciją su Vakarais nukėlus ateičiai.
Kad suprastume, kaip vyksta strateginis Lietuvos piliečių mulkinimas dėl mūsų šalies energetinio savarankiškumo, trumpai peržvelkime pagrindinius įvykius, kuriuose dalyvavo A. Kubilius:
1. 2006 metais A. Kubilius teigė: „Pirmiausia tai šalies sinchronizacija su Vakarų Europos tinklais, prisijungiant prie Vakarų Europos sistemos, nes be šio veiksmo kalbos apie Lietuvos ūkio integraciją su Vakarų Europa yra tik lengvatikiams mulkinti.“
2. 2007-02-12 Rasa Juknevičienė paragino tuometį premjerą Gediminą Kirkilą apsispręsti dėl Lietuvos prisijungimo prie europinės sistemos, nes iš visų šiandienių NATO ir ES valstybių tik Baltijos šalių tinklai tebėra centralizuotai valdomi iš Rusijos.
3. Dešimties signatarų ir keturių KTU profesorių siūlymu premjeras G. Kirkilas sudarė A. Kubiliaus vadovaujamą grupę (2007 m. gegužės 8 d.), kuri turėjo spręsti sinchronizavimo klausimus ir iki 2010 m. rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymus.
4. 2008 m. Seimo rinkimus laimėjo TS-LKD. Jos programoje buvo numatyta AE, tačiau tik tuo atveju, jei maksimali atominio reaktoriaus galia neviršys 800 megavatų (MW) – kaip tik dėl to, kad galingesnis reaktorius neleistų atsijungti nuo Rusijos energetinės sistemos. Netgi ir su jungtimi į Lenkiją Baltijos šalių tinklas užtikrintų tik 800 MW momentinį galios rezervą, mat jūrinė jungtis su Švedija pateikia ne kintamąją, o nuolatinę elektros srovę. Dar daugiau, TS-LKD programoje [nuoroda] buvo parašyta, kad, jei kas nors siūlys didesnio galingumo reaktorius, tai pririš Lietuvą prie Rusijos ir jie bus „Lietuvos energetinės nepriklausomybės priešai“. Teigta, kad tik toks (800 MW) atominės elektrinės reaktorius užtikrins savarankišką, stabilų, sistemos darbą, jos integraciją į Europos sistemą bei realią elektros energetikos nepriklausomybę nuo Rusijos sistemos. Maksimali reaktoriaus (reaktorių) galia 800 MW buvo strateginis nacionalinio saugumo sprendimas. Mėginimai statyti didesnio galingumo blokus traktuoti kaip nusikalstami, nes jie bent pusei amžiaus įstumtų į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Nežiūrint to, A. Kubiliui atsisėdus į premjero kėdę pasiūlyta projektuoti naują Visagino elektrinę jau su 1394 MW galios reaktoriumi...
5. 2010 m. A. Kubiliaus vadovaujama grupė darbų iki galo neatliko. Tačiau grupės narys prof. Albertas Nargėlas, kruopščiai išnagrinėjęs sinchronizacijos galimybes, padarė šias išvadas:
800 MW blokas galimas dirbant sinchroniškai su ES.
1300 MW maksimalus blokas galimas dirbant sinchroniškai tik su Rusijos energetikos sistema.
Tačiau nei A. Kubiliui, nei R. Juknevičienei tokios išvados jau buvo nereikalingos. Seime jiems ne kartą buvo užduoti klausimai, kas gi pasikeitė, kad staiga buvo pasiūlytas tokio galingumo reaktorius, kuris ilgam neleis atsijungti nuo Rusijos energetikos sistemos? Į šiuos klausimus neatsakyta iki šiol. Akivaizdu, kad buvo pasirinktas Kremliui naudingas kelias.
6. 2011-07-14 konkurso komisija strateginiu investuotoju pasirinko „HITACHI“, kurio reaktoriaus galia buvo 1394 MW. Tad pasirinkta strateginė kryptis į Rusiją! Nors visur buvo skalambijama, kad atominė elektrinė esą užtikrins energetikos nepriklausomybę.
7. 2012 m. birželio mėnesį A. Kubiliaus vyriausybė pateikė Seimui tvirtinti koncesijos sutartį su „HITACHI“, kurioje numatyta reaktoriaus galia – 1394 MW, neatitinkanti nacionalinio saugumo reikalavimų – NESTATYTI ELEKTRINĖS SU DIDESNE KAIP 800 MW REAKTORIAUS GALIA. A. Kubiliaus vyriausybės Seimui pateiktuose dokumentuose be kita ko rašoma: (citata) „VAE 1394 MW bloko galios rezervavimas bus užtikrinamas iš LIETUVOS, LATVIJOS , ESTIJOS ir KARALIAUČIAUS srities elektrinių per kintamos srovės jungtis su LENKIJA ir per nuolatinės srovės jungtis su SUOMIJA, RUSIJA, BALTARUSIJA.“ Vėl į Rusiją...
Pasipylus kritikai, Seimo nariams buvo pateiktas aplankas, kuriame punktyru pažymėta antra jungtis su Lenkija, esą taip kažkada bus sprendžiamas elektros tinklų sinchronizacijos su Vakarais klausimas ir užtikrinamas momentinis galios rezervas iš Vakarų, kai jau veiks didelės galios VAE blokas (kaip paaiškėjo, antros jungties sumanymas tebuvo blefas, nes net ir šiandien Lenkija nesutinka jos tiesti).
8. Toks projektas Seimo narių daugumos pritarimo iš sykio nesulaukė. Bet vėliau jį palaikė... V. USPASKICHO Darbo partija ir tik jos balsai nulėmė, kad įstatymų paketas buvo priimtas vos 69 balsais. Už tokią „nelauktą“ pagalbą R. Juknevičienė dėkodama „nuoširdžiai“ spaudė dešinę VIKTORUI. Seimo narių grupė kreipėsi į Prezidentę, prašydami šį įstatymą vetuoti. Deja, Prezidentė jį pasirašė.
9. 2012-10-14 referendume dėl VAE net 62,8 procentai dalyvavusių nepritarė VAE statybai. Lietuvių tautos sveika logika išgelbėjo Lietuvos valstybę nuo ekonominės avantiūros, nes VAE statyba būtų kainavusi virš 5 milijardų eurų (statant kaina paprastai gerokai išauga), o kur dar uždarymo milijardai, kur dar naujų papildomų rezervavimo jungčių milijardai... Nelaimės atveju Lietuva vienui viena... O ir apie energetinį savarankiškumą ilgam nė kalbos nebebūtų.
Kremliui labai reikėjo VAE. 2012 m. vykusiose visuomeninių antibranduolinių organizacijų konferencijose Rusijos bei Baltarusijos atstovai aiškiai pasakė – Putino planas yra Baltarusijoje, Lietuvoje ir Kaliningrade pastatyti atomines elektrines. Šis atominis žiedas atskirtų Baltijos valstybes nuo Europos. Rezervines galias Lietuva gautų iš Rusijos, o Rusija už pagalbą tikėtųsi gauti Lietuvos tinklų paslaugas dviems atominėms elektrinėms Karaliaučiuje ir Baltarusijoje (įskaitant prijungimą prie Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės).
Po kilimu tebevyksta kova, kas gi tarpininkaus importuojant šią elektros energiją, nes tai nemaži pinigai, kaip ir ilgamečio Tėvynės Sąjungos rėmėjo – įmonės INTER RAO Lietuva – atveju.
Tačiau numatomą VAE projektą sustabdė referendumas, o tada iš karto sustojo ir Karaliaučiaus atominės elektrinės statyba. Jos veikimas be prisijungimo prie Lietuvos ir be veikiančio BRELL žiedo būtų iš viso techniškai neįmanomas (šis faktas nuo Lietuvos visuomenės buvo slepiamas). 2008–2012 m. kadencijos Seimo nariui Gintarui Songailai iš karto po referendumo teko dalyvauti ekologinėje konferencijoje Karaliaučiaus srityje. Konferencijoje buvo ir oficialus pranešėjas iš ROSATOM, kuris pareiškė, kad kai Lietuva nebestato AE, tai ir vadinamosios Baltijos AE statyba netenka prasmės, taip pat informavo, kad jos statyba sustabdyta.
Praėjo šešeri metai, Kaliningrade jau pastatytos naujos nebranduolinės elektrinės ir išspręstas dujų tiekimas sričiai. Jau 2020 m. Kaliningradas taps energetiškai nepriklausoma sala – Lietuva taps nebereikalinga, nes Rusija aprūpins viskuo. Rusija investuoja į tinklų rekonstrukciją ir nuo 2020 metų ji jau galės atjungti Baltijos valstybes nuo savo energetinės sistemos, kai Baltijos valstybės, regis, nepasiruošusios tam.
O kaip gi dėl Astravo AE? Tokie dideli Astravo AE pajėgumai nereikalingi nei Baltarusijai, nei Rusijai. Taigi, elektros energijos perteklių tektų eksportuoti į Vakarus (yra BRELL magistralinis kelias tik per Lietuvą, o per Latviją bei Lenkiją tai nėra įmanoma) ar akumuliuoti jį... Kruonio HAE. Jeigu Lietuva nuo BRELL atsijungtų ir Astravo AE elektros energijos išties neimtų, kaip skelbiama specialiai tam priimtame įstatyme, tai Baltarusija turėtų stabdyti kitas didžiąsias savo elektrines (užšaldyti jų veikimą, o tai sukeltų labai dideles neigiamas socialines bei ekonomines pasekmes). Baltarusija turėtų skubiai didinti elektros energijos vartojimą, o tam jau prireiktų didelių papildomų struktūrinių investicijų, reikėtų ir daug laiko sistemos rekonstrukcijoms, kitos infrastruktūros perorientavimui.
Kadangi Lietuva nuo BRELL iki pat Astravo AE paleidimo, kaip dabar planuojama, taip ir neatsijungs, tai įstatymas neveiks, o nesaugi elektros energija iš Astravo AE tekės į Lietuvą.
Po kilimu tebevyksta kova, kas gi tarpininkaus importuojant šią elektros energiją, nes tai nemaži pinigai, kaip ir ilgamečio Tėvynės Sąjungos rėmėjo – įmonės INTER RAO Lietuva – atveju. Ši įmonė juk tarpininkauja elektros energijos iš Rusijos importui į Lietuvą...
Baltarusijos antiatominių kampanijų dalyviai daug kartų 2010–2012 m. dalyvavo konferencijose Lietuvoje (taip pat ir Seime). Jiems buvo reikalinga Lietuvos valstybės ir ES pagalba. Kadangi tuo metu Lietuvos valdžia ketino statyti naują galingą atominę elektrinę Visagine, Baltarusija jai nerūpėjo, o kai kurių Baltarusijos atstovų nutarė net neįsileisti į Lietuvą (nebeduodavo vizų, nes jeigu jie prieš Astravo AE arba apskritai prieš atominę energetiką, tai esą reiškia, kad jie ir prieš VAE, todėl yra pavojingi Lietuvos nacionaliniams interesams). Baltarusiai Lietuvos teismuose įrodė, kad jie jokios grėsmės nekelia ir tik po ilgo bylinėjimosi vėl galėjo atvykti į Lietuvą. O juk tuomet bendra kampanija prieš Astravo AE galėjo išgelbėti Lietuvą nuo šios negandos.
Lietuvos veiksmai prieš Astravo AE vietos pasirinkimą šalia Vilniaus pagal tarptautinę Espoo konvenciją (Baltarusija yra jos narė) taip pat buvo vangūs. Lietuvos valdžia statė ir statė (tik ne atsijungimui ir sinchronizacijai reikalingus dalykus). Išleido šimtus milijonų eurų projektams, reklamai, užsienio specialistų paslaugoms, įvairiems tyrimams, o šiandien susiduriame su realia Astravo AE grėsme ir Rusijos grasinimais atjungti Baltijos valstybių energetines sistemas nuo Rusijos tinklų jau 2020 metais. Gali atsitikti taip, kad mes ne tik kad imsim elektros energiją iš nesaugios Astravo AE (priešingai nei deklaruojama įstatyme), bet dar ir paprašysime, kad mūsų nuo jos neatjungtų.
Dar 2010 metais prof. A. Nargėlas siūlė: „Reikia numatyti elektros energetikos sistemos plėtros gaires tam atvejui jei nepavyktų įsijungti į ES sinchroniniam darbui. Tokiu atveju labai svarbus autonomiškumo ir energetinio saugumo užtikrinimas.“ Per dvi Seimo kadencijos šios užduoties taip niekas ir neįvykdė. Dabar atėjo mulkinimo metas jau trečioje Seimo kadencijoje. Anksčiau buvo žadama, kad galėsime atsijungti nuo BRELL iki 2020 metų. Sinchronizuotis su Vakarais galbūt iki to laiko ir nespėsime, bet atsijungti, kad autonomiškai veiktų Baltijos šalių tinklai, gal dar galime suspėti? Jei nespėsime, valstiečiai nuosekliai pabaigs strateginės išdavystės istoriją.
Išvados:
1) ROSATOMUI ypatingai reikėjo Visagino atominės elektrinės, todėl reikia baigti kalbas, kad ROSATOMAS turėjo įtakos referendumo inicijavimui Seime bei surengimui Lietuvoje ir kad, pastačius Visagino AE, Astravo atominė esą jau nebūtų statoma. Jei nebūtų referendumo, būtų statomos visos trys, tiktai VAE būtų statoma iš skolintų pinigų, kuriuos turėtume grąžinti mes ir mūsų vaikai. Ir todėl iš tiesų būtina atlikti išsamius tyrimus apie ROSATOM ryšius su politikais ir galimais įtakos agentais, kaip ir siūlo A. Kubilius (čia toks blefas?). Tirti reikėtų ne tik tuometinius, bet ir dabartinius ryšius;
2) turime nesileisti mulkinami ir ryžtingai siekti, kad Lietuva iš tiesų atsijungtų nuo BRELL ir neimtų elektros energijos iš Baltarusijos, jau kai ši pradės eksploatuoti Astravo AE, o dar tiksliau – turime tai padaryti tam, kad Baltarusija neturėtų galimybės net pradėti eksploatuoti Astravo AE; juk ji apie Lietuvos poziciją buvo įspėta;
3) referendumas dėl VAE bei jo rezultatai neatitiko Kremliaus ir ROSATOM interesų, tad visi turėtume padėkoti piliečiams už šį sprendimą, o ne niekinti ir kaltinti juos.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.