Perkant brangų ir gerą daiktą, kad ir batus, matai užrašą – rankų darbo, ir puikiai supranti, kad kojomis batų niekas ir nesiuva. O paminėti svarbūs miesto objektai, panašu, kad tikrai kojomis daryti.
Aiškinama, kad broką rangovai ištaisys savo sąskaita. Tik kodėl tuomet vilniečiai, sumokėję didžiulius pinigus, dar metus turi klupinėti ant išsiklaipiusių plytelių? Kas priėmė tuos darbus, o jeigu teisybės dėlei, kas privertė savivaldybės ir kitų institucijų darbuotojus pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktus? Gal pasidairykime po viršutinius savivaldybės pastato aukštus? Suprantu, kad buvo vėluojama ir skubama – tai akivaizdus miesto valdžios organizacinių gebėjimų neturėjimas.
Galime palyginti. 2013 metais, Lietuvai ruošiantis pirmininkauti ES, per tris mėnesius buvo rekonstruota Šventaragio gatvė: išardytos ir išvežtos važiuojamosios dalies bei šaligatvių dangos, pakeistos požeminės komunikacijos, atlikti pakankamai sudėtingi archeologiniai tyrinėjimai ir galutinai vėl viskas sutvarkyta. Prabėgo beveik šešeri metai: ateikite ir pasižiūrėkite. Net važiuojamoji dalis, kur paklotos jau šimtmetį tarnavusios bazalto trinkelės, atrodo visai neblogai.
Šiais metais žiema priminė apie save. Meras gi deklaruojantis išskirtinį draugiškumą dviratininkams ir pėstiesiems, nepasirūpina, kad tose gatvėse, kur nėra šaligatvių – Žaliųjų ežerų, Liepkalnio, Tarandės kvartalo, Eišiškių, Nemenčinės plento, Valakampių kvartalo, Rybiškių Didžiosios ir bent šimte kitų nepaminėtų gatvių – kas nors autogreideriu nuvalytų sniegą nuo kelkraščių.
Numylėtam vargšui pėsčiajam nėra kur dėtis ir tenka tamsoje žingsniuoti važiuojamąja dalimi. Neprižiūrint kelkraščių žiemos metu, pavasarinio tirpsmo vanduo ardo asfaltbetonio dangą, permirksta kelkraščiai ir visa kelio sankasa. Gadinamas brangus turtas. Greičiausiai jau nebeliko nė vieno iš tų, kurie žinojo, kad kelkraščių valymas yra privaloma kelių priežiūros darbų dalis. Nes visus juos „suoptimizavo“.
O ko verta vien tos vargšės tujos epopėja – kova su žemgrobiais. Žmonės įsikūrė gražioje vietoje, o šalia apleisti šabakštynai, kuriuos sutvarkyti ir prižiūrėti privalote Jūs, mere. Neapsikentę netvarkos gyventojai savo jėgomis ir lėšomis tai padarė. Ar todėl jie tapo žemgrobiais? Tokių tikrųjų miesto šeimininkų ir patriotų tūkstančiai. Žinoma, neskaitant tų, kurie dar ir tvoras užsitvėrė. Pagal visiems be išimties galiojančią tvarką – „benzopjūklininkas“ pagal specialią programą yra apmokomas ir atestuojamas. Tačiau R. Šimašiui tai negalioja net mosuojant grandininiu pjūklu šalia tą vargšę tują prilaikančio darbininko kojų. Jam viskas galima, net sudarkyti Totorių gatvę.
Gal visai palydai šio kvailiausio spektaklio metu darbo užmokestį mokėjo pats meras iš savo kišenės? Nemažai ten buvo žmonių. Galimai tik po to, kai viešai buvo pradėta šaipytis iš to šou (net premjeras taikliai įkirto), buvo staiga pagimdyta mintis apie būsimą dviračių taką, nes anksčiau apie tai neteko girdėti. Ir vėl meras net neatsiklausė dviratininkų: gal jiems būtų maloniau pedalus minti šalia tujų alėjos, o ne važiuoti per dykyne? Daug miglos, tuščio triukšmo – taip galima trumpai aprašyti rezultatą.
Šį ketureilį kažkada padeklamavo geras mano draugas, žinomas politikas:
Atsikėlęs ankstų rytą
Tu dairais, kas padaryta
Ogi nieko – tai gerai
Tai ir nieko nedarai…
Matyt, ruošiantis ar pradedant valdyti miestą reikėjo susipažinti su keletu miesto ūkio tvarkymo taisyklių, kurias suformulavo vienas iš žinomiausių Niujorko merų (1994–2001) Rudy Giuliani.
Dabar gi miesto šeimininkų veikla primena žemiausio lygios suaugusiems skirto filmo turinį: nenuoširdžiai laimingai atrodantys veikėjų veidai, garsios dejonės (pagyrų, melagingų naujienų, pažadų, kurių niekas net nesiruošia realizuoti triukšmelis), daug imitacinių judesių, o rezultatas – ŠNIPŠTAS.
Nieko gero net neverta tikėtis, nes net tai, ką žada dabartinė valdžia - kažkaip keliama į kitą dešimtmetį. O realybėje vis dar neturime Nacionalinio stadiono, kažkur pusiaukelėje baseinai, mirė pažadai kompleksiškai sutvarkyti Neries krantinę, sutvarkyti paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus, nors beveik visi ES finansavimo klausimai buvo išspręsti dar buvusios valdžios, nepastatyta jokio rimtesnio miesto ūkio infrastruktūros objekto.
Kol niekaip ir niekas negalėjo apsispręsti ar Lukiškių aikštėje stovės Laisvės karys ar kokia kalva stūksos, Kauno meras tarė žodį ir Laisvės karys jau puošia Kauną. Matosi, kad Kauno meras turi svorį ir balsą visuomenėje.
Spaudoje aprašomos pastatų adresu Žirmūnų g. 1P pardavimo peripetijos. Pirmasis aukcionas buvo skelbiamas prieš ketverius metus, po to kažkodėl viskas tyliai nutraukta ir staiga po tiek laiko vėl „pirmasis“ aukcionas. Snaudžiate ponai, ar net tiek laiko prireikė suvokti susidariusią situaciją? Žioplumas ar tikslingai nukreipta veikla?
Visa ši imitacinė veikla primena skarabėjaus, apvirtusio ant nugaros, mojavimą ore bejėgėmis kojytėmis. Viskas galima net administracijos direktoriui Povilui Poderskiui, kuris blogybes mieste sėdėdamas prie kompiuterio „atskleidė“. Į Kauną namo savivaldybės automobiliu važinėja. Nors vienas iš ankstesniųjų administracijos vadovų už trumpą kelionę į kažkokį renginį mieste atsidūrė Etikos komisijoje. Pasirodo, ir moduliniai vaikų darželiai nebeaktualūs, jeigu bus pastatyti tik po rinkimų (kaip pasakė P. Poderskis).
Savivaldybėje apsigyveno „geroji praktika“ – nesvarbu, ką vadai daro, svarbu kaip jie atrodo. Kuriama skaidrumo ir šventumo aureolė, o toms specialioms apeigoms dar prireikė ir 600 butelių tikrai gero vyno. Ir vėl viskas vilniečiams, sekasi gi mums.
Gavome visi mes už nuosavus pinigus daug miglos, ką ten miglos – tiršto rūko. Bet gerai įsižiūrėjus net ir tirštame rožiniame rūke matyti – KARALIUS TAI NUOGAS.
Ir dar YPATINGAS DESERTAS vilniečiams, kurie gyvena, turi sodus ar sodybas Nemenčinės plente, vasarą važiuoja pailsėti prie miesto ribose esančių ežerų arba Ignalinos apylinkėse.
Pirmaisiais kadencijos metais R. Šimašių aplankė Susisiekimo ministerijos delegacija norėdama suderinti veiksmus rekonstruojant Nemenčinės plentą. Susitikime dalyvavo ir daugiau savivaldybės vadovų. Darbų finansavimą išspręsti nebuvo sudėtinga. Ir ką gi meras atsakė? Ogi ta miesto pusė jo nedomina ir jis neketina tiesti kelio važiuojantiems į sodybas. Va jums.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.