Algirdas Butkevičius. Švietimo reforma: optimizuokime vardan realių pokyčių, o ne dėl optimizacijos

Didis mūsų poetas Justinas Marcinkevičius yra sakęs, kad švietimas yra procesas, žmogumi prasidedantis ir žmogumi užsibaigiantis.

Tai labai produktyvi mintis, leidžianti išskirti tikruosius prioritetus, įžvelgti, kas švietimo reformoje yra svarbiausia. Švietimas nėra izoliuotas, jis neatskiriamai susijęs su kitomis sritimis, pavyzdžiui, regionine politika. Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, įgyvendinus švietimo reformą mokinių pasiekimai tarp regionų ir didmiesčių sumažėtų net 50 proc.

Galima ginčytis dėl procentinių punktų, tačiau neįmanoma nepritarti principui – taip, švietimas yra pagrindas, nuo jo priklauso žmogaus akiratis, vertybės, konkurencingumas darbo rinkoje, o tai reiškia, ir pajamos. Ir tai ypač svarbu regionuose. Tačiau važinėdamas po Lietuvą, bendraudamas su žmonėmis, susitikinėdamas su viešojo sektoriaus, vietos bendruomenių, verslo atstovais, deja, nebe pirmąsyk esu nemaloniai nustebintas, kaip žodžiai kartais skiriasi nuo darbų.

Štai konkretus pavyzdys: optimizuodama profesinių mokyklų tinklą Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ketina 2020 metais uždaryti Marijampolės profesinio rengimo centro (MPRC) Vilkaviškio skyrių, o šiuo metu jau nebeleidžiama į įstaigą priimti naujų mokinių. Toks sprendimas yra nesuprantamas ne tik šio MPRC Vilkaviškio skyriaus mokiniams ir mokytojams, bet ir Vilkaviškio rajono savivaldybės vadovams, kurie anksčiau jau buvo gavę ŠMM patikinimą, kad skyrius reikalingas ir veiks.

Kreipiausi į ŠMM prašydamas išdėstyti sprendimo motyvus. Atsakymas, prisipažinsiu, mane ir nuvylė, ir nustebino. Nuvylė, nes akivaizdžiai matosi, jog neįsigilinta į situaciją, visiškai neatsižvelgiama į dėstomus argumentus. Nustebino, nes darsyk pasimatė didžiulė praraja tarp gražių, įkvėpiančių pasisakymų, koncepcijų bei programų ir realios situacijos. Negalima optimizuoti vardan optimizavimo, matant vien tai, kiek artimiausioje ateityje pavyktų sutaupyti perskirstant finansinius srautus.

Tai svarbus, tačiau švietimo reformos atžvilgiu ne vienintelis ir tikrai ne pats svarbiausias veiksnys.

Kur kas svarbiau yra žmonės, jų savijauta, veiklos aplinkybės, gyvenimo perspektyvos, kurias galima nutraukti vienu rašiklio brūkštelėjimu. Tai pasitikėjimo valdžia ir jos pažadais klausimas. Neįsigilinus į konkrečią situaciją negalima priiminėti sprendimų, nuo kurių priklauso žmonių likimai. Ir čia negalioja argumentas, kad Švietimo ir mokslo ministerijai Vilkaviškio rajonas nėra vienintelis Lietuvoje. Jei taip priiminėjami sprendimai Vilkaviškio rajone esančios įstaigos atžvilgiu, kur garantija, kad kituose regionuose nevyksta panašūs dalykai?

Priiminėdama sprendimą naikinti MPRC Vilkaviškio skyrių ŠMM niekaip nevertino tikslų ir uždavinių, kurie buvo formuluojami 2002 m. kuriamam Marijampolės profesinio rengimo centrui (,,Formuojant profesinio rengimo institucijų tinklą, orientuojamasi į regionų poreikius, siekiant, kad profesinis mokymas taptų prieinamas atokesnių regionų gyventojams, o institucijose teikiamos programos atitiktų darbo rinkos regionuose poreikius. Vadovaujantis šiuo principu, steigiami regioniniai profesinio rengimo centrai, teikiantys pagrindinio ir tęstinio profesinio mokymo programas jaunimui bei suaugusiems“).

Faktai ir skaičiai rodo, kad Marijampolės PRC Vilkaviškio skyrius sėkmingai vykdė savo veiklą, tačiau sekdama abstrakčia optimizavimo schema ŠMM, deja, į tai niekaip neatsižvelgia. Antra vertus, skyrių panaikinus, visas Vilkaviškio rajonas staiga susidurtų su papildomomis problemomis, kurių galėjo nebūti ir kurių sprendimas pareikalaus nemažų resursų.

Šiuo metu MPRC Vilkaviškio skyriuje mokosi kiek daugiau nei pusantro šimto mokinių, skyriuje organizuojamas suaugusiųjų švietimas ir jų kvalifikacijos kėlimas. Beveik 100 proc. baigusiųjų Vilkaviškio skyrių iš karto gauna darbą, darbdaviai nuolat ieško kvalifikuotų darbininkų ir kreipiasi į šią mokymo įstaigą. Ją uždarius dalis mokinių tikrai nesiryžtų mokslus tęsti Marijampolėje arba Kudirkos Naumiestyje, nes jiems ir dabar sudėtinga atvykti iš kito rajono galo, pavyzdžiui, iš Vištyčio ar Gražiškių.

Vilkaviškio skyrius reikalingas ne tik čia besimokantiems mokiniams, bet ir darbdaviams. Rajone veikia apie 600 įmonių, kurios per metus užregistruoja maždaug 1800-2000 laisvų darbo vietų, iš kurių tik 25-30 proc. yra susijusios su nekvalifikuotu darbu. Kiekvienais metais darbo biržos skiria didžiąją dalį lėšų būtent suaugusių profesiniam mokymui. 2017 metais šiomis priemonėmis pasinaudojo 335 bedarbiai. Akivaizdu, kad panaikinus MPRC Vilkaviškio skyrių bus suardyta jau ilgus metus sėkmingai veikianti sistema, iš rajono išvažiuos jaunimas, padidės emigracija, atsiras didesnis procentas norinčių gyventi iš pašalpų. Ar tai tas tikslas, kurio siekiame neapgalvotai vykdydami profesinių mokyklų tinklo optimizaciją?

Prieš ką nors griaunant ar naikinant reikia labai skrupulingai, valstybiškai pasverti visus „už“ ir „prieš“. Ypač jei pasekmės tiesiogiai susijusios su žmonių likimais. Kabinetinės optimizacijos sprendimai nėra ir negali būti galutiniai. Juos taip pat daro žmonės, kurie gali ir suklysti. Juk tikrasis tikslas yra ne popierinės schemos, o realūs pokyčiai. Be to, esu įsitikinęs, kad geriausias būdas ištaisyti klaidas yra ne akla konfrontacija, o atviras dialogas.

Sprendžiant iš ŠMM vadovės žodžių, tiesa, pasakytų kiek kitokiame kontekste apie švietimo tinklo optimizavimą, tokia nuostata galima – „Vienareikšmiškai esame atviri, pasirengę išklausyti visas nuomones, leistis į dialogą ir ieškoti tokio taktinio sprendimo, kuris būtų efektyviausias ir orientuotas į kokybinius pokyčius“.

Tad leiskimės į dialogą ir ieškokime visas puses tenkinančių sprendimų jau šiandiena.