1 lentelė. Eismo įvykių dinamika 2017–2018 m. sausio mėn.
| 2017 m. sausis (iki 31 d. ) | 2018 m. sausis (iki 31 d.) | Pokytis | |
Žuvusiųjų skaičius | 10 | 24 | 140 proc. |
Sužeistųjų skaičius | 243 | 285 | 17,3 proc. |
Eismo įvykių skaičius | 194 | 257 | 32,5 proc. |
Šaltinis: Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys
Prieš gerą dešimtmetį Europos Sąjungos (ES) transporto ministrų konferencijose Veronoje ilgą laiką Lietuva buvo pristatoma kaip blogas pavyzdys eismo saugumo srityje. Avarijose žuvusių žmonių skaičius buvo nesuvokiamai didelis. Dirbome daug ir intensyviai, kol 2008 metais įvyko lūžis. Tokių rezultatų buvo pasiekta tik todėl, kad eismo saugumas tapo Susisiekimo ministerijos prioritetine sritimi. Beje, minėtuose tarptautiniuose susitikimuose ypač būdavo akcentuojama tai, kad net ir pasiekus santykinai gerų rezultatų, eismo saugumo srityje atsipalaiduoti nevalia.
Dabartinės eismo įvykių mūsų šalyje tendencijos rodo, kad, deja, kaip tik tai ir atsitiko. Naujoji Vyriausybė kol kas nesurengė nei vieno Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio. Anksčiau komisija rinkdavosi mažiausiai kartą, o neretai ir keliskart per metus. Komisijos posėdžiai padėdavo „jausti pulsą“, kontroliuoti pasiektą pažangą. Požiūris į problemos sprendimą buvo kompleksinis, tad savo veiklos rezultatus ir pasiūlymus Komisijai pristatydavo Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos kompetentingos institucijos. Būtent ten gimė vėliau sėkmingai įgyvendintos tokios veiksmingos priemonės kaip akcija „Stop-karui keliuose“, baudžiamosios atsakomybės su automobilio konfiskavimu numatymas stipriai apsvaigusiems vairuotojams ar sprendimas austrų pavyzdžiu sukurti socialinę reklamą, kurią visi puikiai pamename – avarijos metu pro priekinį langą išlekianti saugos diržu neprisisegusi mergaitė nepaliko abejingų nei suaugusiųjų, nei vaikų. Didžiulį dėmesį tuomet skyrėme ir visuomenės švietimui – imta betarpiškai dirbti su visomis visuomenės grupėmis – nuo pačių mažiausių darželinukų iki senjorų. Atkaklus, nuoseklus darbas buvo ne veltui – Veronoje Lietuva vėl buvo pradėta linksniuoti, tik jau kaip sektinas pavyzdys.
Net pasiekusi akivaizdžią pažangą Lietuva eismo saugumo srityje vis dar gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių. Norėdami pasiekti bent ES vidurkį, žuvusiųjų kelyje skaičių turėtume dar sumažinti 26 procentais. Tačiau pažangiausių šioje srityje šalių – Švedijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Danijos, Vokietijos – praktika rodo, kad avarijų aukų skaičių galime sumažinti net du su puse karto.
Nėra tokių būdų, kurie avaringumą sumažintų žaibiškai. O kiekviena uždelsta diena reiškia naują netektį mūsų ir taip mažėjančiai valstybei. Jau antrus metus dirbanti dabartinė vyriausybė kol kas pagrindinį dėmesį yra sutelkusi į viešojo sektoriaus reorganizavimą ir centralizavimą. Prezidentei uždavus toną, susisiekimo ministras savo pagrindiniu darbo prioritetu pasirinko sektoriaus įmonių skaidrinimą. Valstybės valdymo efektyvumas, be jokios abejonės, yra labai svarbus. Bet ar svarbesnis už žmogaus gyvybę? Kaip ekspertai, apžvalgininkai, vertindami ir lygindami ministrų darbą pražiūrėjo tokį svarbų aspektą? Net ir naujausioje spaudos konferencijoje pristatydamas kelių kokybės audito rezultatus ministras akcentavo lėšų grobstymą, o ne tai, kad nekokybiška danga ja važiuojantįjį gali nuvesti į pražūtį.
Taip, Lietuva padarė didžiulę pažangą – žuvusiųjų kelyje skaičius sumažintas ne procentais, o kartais, bet tai dar toli gražu iki siektino tikslo. Tad džiūgauti, kad eismo saugumo situacija Lietuvoje pernai išliko stabili, nėra ko. Juk ji išliko stabiliai prasta. Tad belieka eismo dalyvius paraginti būti itin atidžius sau ir kitiems, kol žūstančiųjų kelyje gelbėjimas yra tik pačių žūstančiųjų reikalas.