Kad taip atsitiktų, privalu, kad rinkimai būtų laisvi ir sąžiningiPandemijos laikais dar pridedame papildomą kriterijų, kad jie turi būti saugūs. Arba balsavimą reikia taip organizuoti, kad nesukeltume net mažiausios pandemijos bangelės. Bet pirmi du demokratinių rinkimų reikalavimai – laisvi ir sąžiningi – lieka galioti. Jie yra esminiai.
Laisvi rinkimai pirmiausia reiškia, kad pats rinkėjas sprendžia, ką jam pasirinkti ir kam atiduoti savo balsą. Ir tai daro pagal visiems lygias taisykles ir laisva valia. Sąžiningumas rinkimuose turi daugiau dedamųjų.
Jis pirmiausia reiškia lygias galimybes visiems rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams – pradedant registracija ir baigiant sąžiningu balsų suskaičiavimu. Sąžiningumas apima ir rinkimų agitacijos taisykles. Jas detaliai reglamentuoja Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnis, kuris sako, kad „kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radiju ir interneto portalu“, taip pat Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu, nustato „rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles“ ir galiausiai paskirsto transliacijų laiką taip, kad nebūtų pažeisti lygiateisiškumo principai.
Tame pačiame įstatymo straipsnyje dar pasakyta, kad „diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra – burtais“.
Įstatymas yra lygiai teisingas visiems. Bet LRT, panašu, rinkimų įstatymą pasirengusi „patobulinti“. Ji rinkimų kampanijos dalyviams atsiuntė kvietimą į debatus su ilgu paaiškinimu. Atsiprašau skaitytojų dėl ilgos citatos, bet gi žodžių iš dainos neišmesi.
LRT taip sako: „Siekdami užtikrinti lygiai vienodas sąlygas visiems kandidatų sąrašams, užtikrinsime jiems vienodą pasirodymų laidose skaičių, o dalyvavimo grafiką – kurių kandidatų sąrašų atstovai susitiks konkrečioje laidoje – sudėliojome atlikę reprezentatyvias balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių apklausą. Laidos dalyviai kviečiami atsižvelgus į LRT užsakymu bendrovės XY [anonimizuota, nes konkreti bendrovė „čia ne prie ko“, nes ne ji sprendimą priėmė, o ja tik pasinaudota trečios šalies – A. K.] atliktą reprezentatyvią, balsavimo teisę turinčių Lietuvos žmonių apklausą.
Tokį papildomų laidų organizavimo principą LRT pasirinko atsižvelgusi ir į Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijas. Dalyvauti debatų laidoje kviečiama po 4 politinės kampanijos dalyves – kokios konkrečiai partijos susitiks laidoje, lėmė sociologinių apklausų rezultatai, t. y. pačių Lietuvos gyventojų atliktas Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų reitingavimas.
Daugiausia palaikymo sulaukusios pirmosios 4 dalyvės dalyvaus pirmoje laidoje, toliau sąraše išrikiuotos 4 dalyvės kviečiamos į antrąją laidą ir tokiu pat principu bus organizuojamos likusios laidos“.
Trumpai tariant pagal vienos bendrovės (labai tikėtina, kad kitos agentūros apklausa tą dalyvių eiliškumą ir kitą pateiktų, bet tiek to...) apklausą sudėliojame viešų diskusijų dalyvius į „krepšelius“. Arba į savotišką nusipelniusių gyventi geriau sąrašą. Į lygius ir lygesnius. Į didesnis, vidutinius ir mažesnius.
Panašiai, beje, vyksta Baltarusijoje. Taip debatus V. Putinui ir Vieningai Rusijai organizuoja jų valstybinė žiniasklaida. Visų pasaulio autokratų taikinys visuose rinkimuose yra kontroliuoti politines diskusijas. Tik Baltarusijoje ar Rusijoje net ir nepretenduojama vadintis laisvais ir sąžiningais rinkimais... Bet čia Lietuva. Europos Sąjunga. Kur laikai ir papročiai turi būti kiti.
Galiausiai rinkimų įstatymas teigia įsakmiai. Pasikartosiu, nes repetitio est mater studiorum. „Diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra – burtais.“ Taip, ponai prisiekusieji tarėjai iš LRT, o gal ir iš VRK, debatų dalyviai nustatomi tarpusavio susitarimu arba burtais. Bet ne apklausomis. Net jei jos būtų labai reprezentatyvios.
Dar daugiau – toks susitarimas turi aprėpti visus rinkimų kampanijos dalyvius. O ne kelis ar keletą. Nes kitaip taip pat būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Beje, panašūs klausimai jau buvo kilę 2016 m. Seimo rinkimuose. Tuomet net ir bylos teismuose buvo pralaimėtos. Bet vėl ant to paties grėblio lipama. Gaila.
O galėtų būti viskas skaidriau ir paprasčiau. Taip. Arba burtus traukti, arba pasiūlyti kampanijos dalyvių susitarimą jų ištrauktų numerių pagrindu ir tam tikros rotacijos pagal debatų temas tvarka. Pradedantis statistikas veikiausiai sudėliotų neblogą ir sąžiningą eiliškumą.
Kas tas Grinčas, kuris nori pavogti Seimo rinkimų debatus, lai tarpusavyje išsiaiškina VRK ir LRT. Ir visuomenei bei rinkimų kampanijos dalyviams paaiškina. Ir kuo greičiau, tuo geriau.