LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kartu su Lietuvos Kultūros kongreso taryba š. m. kovo 14 d. Seimo Konstitucijos salėje rengia konferenciją-diskusiją pavadinimu „Kaip ugdyti Lietuvos politinę kultūrą“. Niekam ne paslaptis, jog Lietuvoje politinė kultūra dar gerokai atsilieka nuo Vakarų valstybių politikų kultūros. Lietuvoje žmonės skirstomi į patriotus ir „vatnikus“ bei runkelius. Diskusijose vietoje oponentų siūlymų analizės ir tų siūlymų kritikos naudojami argumentai „ad hominem“. Tai rodo, jog Lietuvos politinės kultūros būklė yra pernelyg destabilizuota. O tai veikia ne tik viešąjį žmonių gyvenimą ir jų tarpusavio santykius, bet ir skatina nusivylimo nuotaikas ir, tuo pačiu, šalies demografinę krizę.
Konferencijos organizatoriai pakvietė padaryti pranešimus pagrindinių politinių partijų atstovus bei žymius visuomenininkus. Buvo pakviestas ir LSDP pirmininkas G. Paluckas. Bet konferencijos pirmininkas P. Urbšys griežtai atsisakė leisti G. Paluckui dalyvauti konferencijoje. Atsisakymo motyvas – G. Paluckas yra teistas, o teistiems piliečiams Seimo rūmuose daryti pranešimus, atseit, ne vieta.
Bet, pasirodo, kad p. Urbšys vadovaujasi emocijomis, o ne įstatymu. Įstatymų leidėjas teistumo problemoms paskyrė net visą Baudžiamojo Kodekso (toliau BK) XIII skyrių. Cituoju.
XIII SKYRIUS
TEISTUMAS
„97 straipsnis.
1. Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu.
2. Atsižvelgiant į teistumą, gali būti varžomos tik tos piliečių teisės ir laisvės, kurių apribojimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai.
3. Turinčiais teistumą laikomi:
1) asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas;
2) asmenys, nuteisti už neatsargius ar tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo:
a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą;
b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą;
c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą;
d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.
4. Nepilnamečiams, nuteistiems už šio straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo mažinami per pusę.
5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.
6. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.
7. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą
8. Jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.“
Kaip matome iš šio straipsnio 6 punkto, asmenys, kuriems suėjo šiame straipsnyje numatyti terminai (o G. Paluckui jie suėjo jau prieš kelerius metus), teistumas išnyksta ir jie laikomi neteistais. Taigi, pagal įstatymą, G. Paluckas neteistas, o pagal p. Urbšį – teistas. Iš to seka, kad p. Urbšiui įstatymo viršenybės principas negalioja. Neteistus asmenis pavadinti teistais yra ne tik įstatymo pažeidimas, bet ir tų asmenų šmeižtas. O už šmeižtą tas pat Kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę. Kad šie mano žodžiai nėra laužti iš piršto, vėl tenka pacituoti BK.
XXII skyrius
NUSIKALTIMAI IR BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI ASMENS GARBEI IR ORUMUI
„154 straipsnis. Šmeižimas
1. Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.
155 straipsnis. Įžeidimas
1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas neviešai įžeidė žmogų, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu.
3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.“
Nežinau, ar G. Paluckas kreipsis į teisėtvarkos pareigūnus jų prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 ar 155 straipsnį. O gal ir kuris nors prokuroras nuspręs, kad laikas pamokyti politikus prieš ką nors teigiant gerai pagalvoti. Nesvarbu, kad mano žiniomis tokių atvejų Lietuvoje dar nepasitaikė. Bet tai nereiškia, kad ir nepasitaikys. Gal G. Paluckas nuspręs ginti savo garbę ir orumą ir kartu nušauti ir antrą zuikį – p. Urbšį artimai supažindinti su teisto žmogaus privalumais.