Seimas nereagavo nei į Seimo Teisės departamento nuomonę, nei į konstitucinės teisės eksperto V. Sinkevičiaus perspėjimus, jog toks sprendimas prieštarauja Konstitucijai.
V. Sinkevičius sakė ELTAI: „Pažvelkime į 29 Konstitucijos straipsnį. Ten įtvirtintas lygiateisiškumo principas – įstatymui visi asmenys lygūs. Tai taikoma fiziniams ir juridiniams asmenims. Tai reiškia, jeigu asmenys pasižymi vienodais požymiais, tai visiems tos kategorijos asmenims turi būti taikoma tas pats bendras matas. Tas lygiateisiškumas taikomas visoms privačioms verslo įmonėms ir dabar jos visos moka 15 proc. mokestį nuo pelno. Tai bankas yra tokia pat pelno įmonė, verslo įmonė kaip, pavyzdžiui, statybos, prekybos, sporto ir kitos įmonės. Bet kažkodėl tik bankams nuo tam tikros pelno dalies norima padidinti mokestį.“
Seimui nepadarė jokios įtakos tokie argumentai. Nepadarė jokios įtakos ir Respublikos Prezidentui. Bankams teks mokėti. Bet kyla klausimas, kodėl tik bankams? Juk yra ir daugiau stambaus verslo subjektų.
Todėl reikia laukti, kad pasipiktinę bankai ar Seimo opozicija kreipsis į KT, kuris ir priims galutinį sprendimą. Jei KT priims valdžiai palankų sprendimą, tai viskas tuo ir baigsis. Bet gali būti ir kitaip. Tada Seimo sprendimas padidinti pelno mokestį tik bankams neteks galios ir Seimui teks pasirinkti vieną iš dviejų išeičių: nieko nedaryti, tada bankams nebeliks papildomo mokesčio. Arba padidinti pelno mokestį visiems stambiojo verslo subjektams, sakykime, iki ES vidurkio t. y. iki 20 proc.
Pirmasis sprendimas būtų naudingas bankams, o antrasis – valstybės biudžetui. Ką pasirinks Seimas – bankus ar naują specialiai nutylėtą biudžeto pajamų šaltinį – belieka tik spėlioti.
Jei KT vis dėlto imsis šios bylos, tai, galbūt, išaiškins, ar pelno mokesčio procentas turi būti vienodas visiems verslo subjektams, ar gali būti skirtingas stambiam ir smulkiam verslui. Tada būtų padėtas taškas vienai ir svarbiai mokesčių reformos sudedamųjų dalių.