1994 metais Seimas nusprendė suteikti tokius pat įgaliojimus kiekvienam prokurorui, o Generalinę prokuratūrą padaryti savarankišku teisės subjektu. Buvo pataisyta Konstitucija, kurios 118 straipsnis dabar skamba taip: „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros.“
Dabar pats laikas panagrinėti kaip nepriklausomi prokurorai elgiasi su kaltinamaisiais. Geriausias pavyzdys – Algirdo Paleckio byla.
Šiomis dienomis Algirdas Paleckis savo kameroje gali pažymėti apvalią datą: 500 dienų vienutėje. Bylos prokurorė yra pareiškusi, kad ikiteisminis tyrimas artėja į pabaigą. Šiandien pranešta, jog byla baigta ir perduota Apeliaciniam teismui.
Iš žurnalistų, besidominčių šia byla, iš visuomenininkų lūpų vis dažniau nuskamba nerimą keliančios žinios, metančios šešėlį ant jėgos struktūrų darbo metodų, galimai pažeidžiančių žmogaus teises ir vairuojančių į neviešą teismą, kad nuslėptų bylos esmę nuo visuomenės. Bet kokiu atveju kovo viduryje teismas turėtų spręsti dėl kardomosios priemonės: ar prie pusantrų metų nelaisvėje pridėti dar kelis mėnesius.
Seimo kontrolierius, atsakydamas į Seimo nario laišką dėl A. Paleckio suėmimo, rašė, kad pagal europinės teisės normas teismai privalėtų 1) tik išskirtiniausiais atvejais leisti ilgesnį sulaikymą; 2) užsitęsus tyrimui neriboti bendravimo su artimaisiais, kad nenutrūktų šeimyniniai ryšiai. Abu šie punktai galimai pažeisti, nes daugiau kaip pusmetį jis negalėjo pamatyti artimųjų. Jo sveikata pašlijusi. Kai buvo areštuotas, jis svėrė per 70 kg (ūgis 188 cm.) Dabar nesveria nė 60 kg. Bet tai argumentai galimam Strasbūro teismui.
Kodėl jam jau pusantrų metų nekeičiama kardomoji priemonė? Teismai nuolat kartoja du argumentus. Jis – poliglotas ir galėtų lengvai integruotis Europoje. Itin „įtikinama“ – be dokumentų, su numanoma apykoje? Antras motyvas, kodėl A. Paleckį reikia laikyti uždarius – gali pabėgti į Rusiją. Su apykoje?
Prokurorai neseka technikos progreso, techninėms žinioms nėra vietos paragrafų pilnose jų smegenyse
O sveikai galvojantis pridurtų – jis to nedarys, turėdamas omenyje šeimą, artimuosius, kurie visi gyvena Lietuvoje, o ir jų surinktą bei sumokėtą dar praeitų metų vasarą 50 tūkst. eurų užstatą. Manyčiau, kad Rusijoje jis tikrai nelaukiamas – jiems daug parankiau matyti jį Lietuvos, Europos Sąjungos valstybės, kalėjime, kaip kankinį.
Žinau, kad kai kurie žinomi ir gerbiami Lietuvoje žmonės oficialiai, kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas, laidavo, kad jis nebėgs. Ir aš pasiruošęs tai padaryti, patvirtinti tai, jei reikia, oficialiai.
Valstybės saugumo departamentas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime praneša, kad Rusijos propaganda kai kurias šnipinėjimo bylas bando pateikti kaip politines. Bet ar mes patys nesuteikiame tam pagrindo? Pusantrų metų ikiteisminio tyrimo, dar galimai keleri metai teismų – žinome jų pomėgį bylas vilkinti. Taip gali susidaryti 3–4 metai kalėjimo be teisminio nuosprendžio. O juk ši byla gali nuskambėti tarptautiniu mastu (taip atsitiko Lenkijoje su M. Piskorskiu, kuris dėl panašių kaltinimų buvo trejus metus laikomas suimtas be teismo ir galų gale dėl visuomenės spaudimo kardomoji priemonė buvo pakeista).
Savo laiku dalis žiniasklaidos pasidarbavo tam, kad sukurtų mitą: A. Paleckis „už rusų pinigus“ įsitaisęs „milijonierių kvartale“ Laurų gatvėje. Taip, jis gyvena Laurų gatvėje, sublokuotų namukų kvartale prie pat Nemenčinės plento ties Antaviliais. O „milijonierių kvartalas“ nutolęs per pusantro kilometro, jis priešingame tos pačios gatvės gale, prie pat Nėries. Iš A. Paleckio artimųjų žinau, kad tas sublokuotas kotedžas buvo nupirktas pardavus šeimos butą Naujamiestyje, prisidėjo žmonos motina, pardavusi savo butą Maskvoje ir persikėlusi gyventi į Lietuvą, o taip pat Algirdo tėvai (visa tai galima pagrįsti dokumentais). Važinėjo jis 16 metų senumo „Honda Civic“.
Gal Algirdas Paleckis toks baisus nusikaltėlis, kad jį reikia kuo nuožmiau izoliuoti, atkirsti nuo artimųjų? O gal jis laikomas griežčiausiomis sąlygomis tam, kad prabiltų taip, kaip nori prokurorai? Juk kitas kaltinamasis šioje byloje buvo suimtas dar anksčiau, bet gan greitai atsidūrė laisvėje. Nors, kaip skelbė spauda, jam virš galvos kybo, o gal jau iškelta papildoma byla dėl visai kitų motyvų. O štai į teismą jis žingsniuos kaip laisvas žmogus, o A. Paleckį galimai atvesdintų policija, jis ten sėdėtų už grotų. Skirtumas didelis, siekiant nuteikti visuomenę naudinga prokurorams linkme iš anksto.
VSD direktorius D. Jauniškis neseniai tvirtino, kad A. Paleckio byla tiek ilgai tiriama galimai dėl to, kad „surinkta labai rimta informacija“. Vėlgi, paklauskime kitaip: o gal dėl to, kad stengiamasi ją surinkti, (tik duokite mums žmogų, o straipsnį ir įkalčius mes visada surasime – čia KGB veiklos metodika), bet surinkti niekaip nesiseka?
Prieš pusantrų metų generalinis prokuroras, VSD direktorius ir policijos generalinės prokuroras spaudos konferencijoje paskelbė apie vos ne „amžiaus šnipinėjimo bylą“: demaskuotas tinklas, grėsęs šalies saugumui. A. Paleckis kreipėsi į prokurorę, prašydamas leisti paneigti jį šmeižiančius spaudos konferencijos teiginius bei srautus šmeižtų, paskleistų tuo metu žiniasklaidoje. Jam buvo uždrausta tai daryti. Taigi, buvo daromas neteisėtas spaudimas teismui, formuojama visuomenę klaidinanti nuomonė apie kaltinamąjį, o jam atimama teisė apsiginti.
Po jo arešto sekė suėmimai, kratos pas nemažą skaičių žmonių – o kur rezultatai? Visi paleisti. Galima dabar paklausti: kurgi išgaravo tas tinklas? Juk „tinklininkai“, sukėlę tokią baisią grėsmę, turėjo būti įkalinti! Pasirodo, iš „tinklininkų“ sėdi tik vienas A. Paleckis. Tai gal ir tinklo nebuvo? Beje, visus tris minėtos spaudos konferencijos dalyvius netrukus po jos prezidentė apdovanojo aukštais Lietuvos Respublikos ordinais.
Ne vienas žinomas Lietuvos politikas, visuomenininkas, intelektualas, žinau, kreipėsi raštu į generalinį prokurorą, prašydami vieno: kad kaltinamasis be svaraus pagrindo nebūtų laikomas už grotų ir kad artėjantis teismas būtų viešas. Bet sekant tai, kas dėl šios bylos nutekėjo arba buvo nutekinta į spaudą, susidaro įspūdis, kad A. Paleckio teismas gali būti uždaras. Ko gero, dėl įkalčių stokos. Manau, kad visuomenė turi teisę sužinoti, kas slepiasi už šios „paslaptingos“ bylos, kurioje valstybės paslapčių, kaip aiškėja, lyg ir nėra. Ar tai tikrai šnipinėjimas? O gal tik politika, pažiūros?
Prieš daugelį dešimtmečių man teko patirti, ką reiškia stalininis kalėjimas, stalininis lageris. Patekau ten, tariamų „draugų“ padedamas, už mano įsitikinimus, o ne už „grėsmingus“ tuometinei totalitarinei imperijai veiksmus. Tas baisus, slogus Lietuvai ir pusei Europos laikmetis toli praeityje. Jau 30 metų gyvename demokratinėje Lietuvos Respublikoje. Tačiau ir dabar dėl savo kartaus patyrimo ypač gerai suvokiu, ką reiškia 500 A. Paleckio dienų ir naktų vienutėje – galimai už savo nuomonės reiškimą, už savo įsitikinimus. Šiuo atveju tai daugiausiai susiję su tragiška 1991 metų sausio 13-osios tema.
Ieškodamas savo teisybės ir atlikdamas žurnalistinį tyrimą jis gal būt ir bendravo su sausio 13-osios bylos kaltinamaisiais, toli gražu ne draugiškais Lietuvai asmenimis.
Ta A. Paleckio nuomonė, tie pareiškimai dėl tragiškojo sausio daugumos vertinami kaip kraštutiniai, daug kam, tarp jų ir man, skaudžiai įžeidūs. Manau, kad tai sunki A. Paleckio klaida. Bet tai ne šnipinėjimo veikla.
Ir pagal Lietuvos Konstituciją, ir pagal europinius įstatymus kiekvienas žmogus turi teisę į nešališką, sąžiningą teismą. Prieš 30 metų neabejojome, kad juos turėsime. Bet ar visada tai užtikrinama šiandien? Ar neskirta ši byla ir tam, kad įbaugintų kitus, užčiauptų burną turintiems savo, kad kitokią, besiskiriančią nuo oficialiosios, nuomonę?
Ir pabaigai atsakymas į straipsnio antraštės klausimą: sutramdyti siautėjančius prokurorus gali 1. Baudžiamojo proceso kodekso pataisa, arba 2. Garbės nepraradęs teisėjas, kuris sankcionuoja kardomąją priemonę.