Aloyzas Sakalas. Turiu labai rimtų abejonių dėl galimų porinkiminių koalicijų

Į valdžią einama arba norint įdiegti savo programą, arba norint gauti keletą postų Vyriausybėje. Nemanau, kad LSDP priimtinas antras kelias, nes juo nuėjus, savo programos įdiegimą LSDP galėtų pamiršti ir vargu, ar tada kas nors LSDP vertintų kaip rimtą partiją. O po ketverių metų jos lauktų išlikimo problemos.

Jei LSDP pasirinktų pirmąjį kelią, tai jai reikėtų turėti daugumą Vyriausybėje. O tai reiškia, kad LSDP turėtų pati formuoti koaliciją.

Jei LSDP bus tik konservatorių ar valstiečių partneriu, tai ji vykdys jų programas su nedidelėmis korekcijomis, kurias pavyktų išsiderėti.

Ypač pavojinga partijai būtų koalicija su TS-LKD. Ją sudarius, labai tikėtinas partijos skilimas. Po jo reikėtų ne vienerių metų partijai atgimti, jei ji dar sugebėtų atgimti . Ar LSDP vadovybė gali norėti tokios avantiūros?

Apie koaliciją su valstiečiais būtų galima galvoti, jei ten nebūtų Karbauskio. Bet jis yra. Todėl save gerbiančiai partijai nederėtų šokti pagal jo muziką, jei ji nenori susilaukti valstiečių partijos šlovės.

Kas LSDP belieka? Jei jai nebūtų galimybės organizuoti koalicijos su LSDP dominavimu, tai tektų stebėti konservatorių ar valstiečių pastangas sulipdyti koaliciją ar formuoti mažumos vyriausybę. Jei Prezidentas pasiūlytų LSDP ją formuoti, tai reikėtų sutikti, nes tada LSDP galėtų įdieginėti savo programą ir rodyti pirštu į tuos, kurie jai priešinasi. Ją politologai vertina kaip kvalifikuotą.

Bet viskas priklauso ir nuo rinkimų rezultatų