Andrius Bagdonas. Ar ilgai dar laikysime mokesčių kiaušinius vienoje pintinėje?

Už metus galiosiančią pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui balsavę Seimo nariai, anot mūsų dešiniosios koalicijos bendražygių lyderio, peržengė rubikoną. Manykime, kad netgi tokiu atveju visi liekame tame pačiame politinės galios ir valios krante, todėl Seime įvykusio balsavimo už kitų metų biudžetą istorijoje padėsime tašką ir toliau vienas kitą koalicijoje geriau girdėsime.

Tačiau vis dar liko neišspręstas vienas klausimas, dėl kurio rubikono nei perlipsi, nei perplauksi, nes visi dėl jo tarytum sutaria – ne tik koalicijos partneriai, bet ir opozicinės frakcijos. Tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, padidinanti ribą, nuo kurios tampama PVM mokėtoju. Dabar savarankiškai dirbantys žmonės ir įmonės pradeda mokėti PVM, jeigu jų pajamos pasiekia 45 tūkst. eurų. Seimas po pateikimo siūlo, kad jie taptų mokėtojais nuo 55 tūkst. eurų apyvartos. Valstybės biudžetui toks sprendimas atsietų apie 10 kartų mažiau, negu praėjusią savaitę mūsų priimta PVM lengvata maitinimo paslaugoms.

Kovo 15 d. mano registruotą projektą Seimas pateikimo metu palaikė nedvejodamas – susilaikė tik du parlamentarai. O toliau – nė iš vietos.

Kas nutiko? Po balsavimo Seimas bendru sutarimu pritarė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Tik kažkas Vyriausybėje nesiryžta peržengti biurokratinio rubikono ir atiduoti išvados mums, Seimo nariams, kad toliau patys spręstume, ką su įstatymu daryti.

Suprantu, kad prieš šių metų balsavimą dėl kitų metų valstybės biudžeto dar buvo galima logiškai paaiškinti tokį susilaikymą. Už biudžetą jau balsavome, tad svarbu toliau rūpintis savo individualių projektų ateitimi Seime.

Finansų ministerija visus kiaušinius tvirtai laiko vienoje pintinėje: aiškina, kad visi mokestiniai pakeitimai turi keliauti vienu ypu su mokestine pertvarka. Kaip dar gegužę argumentavo finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, neskubėti Vyriausybę verčia „bendras geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, infliacija“… Kokį argumentą išgirsime šiandien, metams baigiantis? Turbūt tai – bendras geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, infliacija... O kitų metų pavasarį? Tuos pačius teiginius. Šitas geopolitinis kontekstas ir neapibrėžtumas mus slėgs tol, kol Rusija nepralaimės savo pradėto karo.

Teisybė, siaubingas karas prieš Ukrainą yra daugybės ekonominių bėdų priežastis, bet tai neturėtų tapti pasiteisinimu visais klausimais. Neapibrėžtai mes gyvensime dar daugybę mėnesių, Europa grįš į įprastas vėžes tik laimėjus Ukrainai.

Karas nereiškia, kad neturėtume spręsti savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažoms įmonėms svarbių klausimų, nors savo politine valia kovo 15 dieną Seimas parodė: spręskime. Juolab, kad ta pati šių metų infliacija kaipsyk ir yra nepralenkiamas argumentas didinti PVM mokėtojų ribą bent iki 55 tūkst. eurų, kadangi Europos Komisija leidimą tokiam žingsniui davė dar 2021 m. Tai daroma todėl, kad smulkieji verslai turėtų didesnes galimybes augti ir konkuruoti bendroje ES rinkoje. Šios ribos Lietuvoje nekeitėme jau 11 metų.

Ar nebus taip, kad geopolitinis kontekstas, neapibrėžtumas, šalia dar pridėjus artėjančius savivaldos rinkimus, Vyriausybės parengtą mokestinę pertvarką atidės dar tolimesnei ateičiai, o atėjus sprendimų laikui Seime išvis paaiškės, kad dauguma mokestinių kiaušinių pintinėje… sudužę?

Pagal mano parengtą projektą, PVM mokėtojo riba turėtų keistis jau nuo 2023 m. sausio 1 d. Akivaizdu, kad šįmet po Kalėdų eglute savarankiškai dirbantys valstybės dovanos dar nesuras.

Ir lauksime mes, Seimo nariai, Vyriausybės išvados lyg mažyliai Kalėdų senelio. Tikiuosi, bent ne iki 2025 sausio 1 d., kai įsigalios Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią mažosios įmonės galės nemokėti PVM, jei jų metinė apyvarta nesieks ribos, kurią nustatė atitinkama valstybė narė, t. y. neviršys 85 tūkst. eurų.