Manau, kad savivaldybėms turėtų būti sudaryta galimybė lanksčiau skolintis ne tik ES lėšomis remiamiems, bet ir savivaldybių bei valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems projektams. Pavyzdžiui, galėtų būti sukurtas savivaldybių investicijų poreikius atliepiantis finansinis instrumentas, kuris būtų jau veikiančios Nacionalinės plėtros įstaigos dalis ir per kurį valstybė galėtų savivaldybėms teikti paskolas ar paskolų garantijas palankesnėmis nei rinkos sąlygomis. Savivaldybių finansinį savarankiškumą padidintų ir galimybės išleisti vertybinius popierius, obligacijas.
Svarbu ir tai, jog visose be išimties savivaldybėse atsirastų dalyvaujamasis biudžetas. Ypač teigiamai vertinu pasiteisinusią kai kurių savivaldybių praktiką dalyvaujamojo biudžeto lėšas naudoti ne tik ūkio, bendruomenės poreikiui, bet, pavyzdžiui, ir švietimui. Keliai – dar vienas savivaldos galvos skausmas. Tad, mano galva, iš mokesčių, susijusių su kelių naudojimu, surinktos lėšos ir turi atitekti vietos kelių finansavimui.
Naujausios savivaldybių inicijuotos kelių rekonstrukcijos rodo, kad kai kurie regioniniai projektai gali tapti reikšmingais ir nacionaliniu mastu. Geriausias to pavyzdys – įgyvendinta vieno moderniausių dviračių takų Lietuvoje Smiltynė–Nida rekonstrukcija. Viso Kuršių nerijos nacionaliniame parke besidriekiančio pėsčiųjų ir dviračių tako ilgis siekia net 50 kilometrų. Šis takas neabejotinai sukurs vertę tiek vietos gyventojams, tiek ir kurorto svečiams. Tad, dainos ir populiaraus festivalio frazę – „Benai, plaukiam į Nidą“ – dabar drąsiai galime pakeisti į „Benai, važiuojam į Nidą. Dviračiu, paspirtuku ar tiesiog einam pėstute“. Takas toks įspūdingas, jog patenkins visų sveiką gyvenimą būdą propaguojančių žmonių poreikius.
Kitas svarbus dalykas, šios kadencijos metu buvo įvykdyta tai, ko savivalda ilgai laukė – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijos perduotos savivaldai. Nors laisvės savivaldai šiuo sprendimu sukurta daugiau, tačiau žemė už miestų teritorijos išlieka NŽT kompetencijoje. Vis dar klausimų kelia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) administravimas, kaip tai apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip tarpusavyje dera skirtingos sistemos. Neapmokestinamo pajamų dydžio didėjimas veikia GPM surinkimą. Minimalios mėnesinės algos didėjimas, deja, nedaro jokio poveikio savivaldybėms.
Kalbant apie investicijas, 2025 m. baigiasi Valstybės investicijų programa, vėluoja procesai kalbant apie ES lėšas. Stringa darbas ir Regioninėse plėtros tarybose – daug dėmesio biurokratiniams aprašams, taisyklėms, regionams realios laisvės beveik nėra.
Savivaldybėse sparčiai plėtojama ir socialinių paslaugų sritis: steigiamos naujos socialinių paslaugų įstaigos, diegiamos naujos paslaugos įvairioms žmonių grupėms. Tačiau socialinių paslaugų suskirstymas pernelyg painus – iš viso įvardijamos net 36 rūšys, kai kurių iš jų turinys tas pats, tačiau pavadinimai ir apmokėjimo būdas skiriasi. Dėl šio pernelyg smulkmeniško reglamentavimo socialinių paslaugų sistema tampa sunkiai suprantama tiek šios srities specialistams, tiek paslaugų gavėjams. Savivaldybės priverstos skirti laiką ir žmogiškuosius išteklius beprasmiškoms biurokratinėms procedūroms, kurios nesuteikia naudos gyventojams.
Didesnėse savivaldybėse trūksta net iki poros šimtų, mažesnėse – dešimčių gydytojų. Savivaldybės taiko įvairias medikų pritraukimo priemones – kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančias išmokas, būsto ir kitas lengvatas, tačiau šios priemonės nėra tokios veiksmingos, kaip tikėtasi. Visa tai rodo, kad medikų trūkumo problema yra gilesnė ir sisteminė.