Ir tai – toli gražu ne naujiena Lietuvos politikoje. Dar 2006-aisiais Seimo nutarimu buvo patvirtinta balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija. Tačiau per daugiau kaip 10-metį Seimas jau tris kartus atmetė arba grąžino tobulinti balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo projektus. O štai šis Seimas pasižymėjo tuo, jog likus keliems mėnesiams iki rinkimų pritarė internetiniam balsavimui naujojoje Pasaulio lietuvių apygardoje.
Juokingiausia tai, jog idėjos autoriai socialdarbiečiai valdančiojoje daugumoje dirba jau dvi kadencijas, tačiau mūsų išeiviais susirūpino tik prieš rinkimus. Galbūt todėl, kad jų sąrašo lyderis jau dvi kadencijas dirbantis Užsienio reikalų ministru Seimo rinkimuose nusprendė kandidatuoti būtent šioje apygardoje. Vyriausioji rinkimų komisija aiškiai išdėstė, jog laikotarpis įgyvendinti tokiam projektui per trumpas.
Nepakanka laiko atlikti pirkimus, pratestuoti sistemas, užtikrinti saugumą bei tinkamai informuoti visuomenę apie tokią alternatyvą. Galiausiai turime priimti kompleksinius sprendimus dėl internetinio balsavimo sistemos kūrimo, o ne tik koncentruotis į kažkurią vieną apygardų.
Juk išties, balsavimas internetu yra nemenkas iššūkis. Tai – aukštos rizikos projektas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, dėl rinkimų svarbos valstybės gyvenimui. Akivaizdu, kad egzistuoja ne tik vietiniai, bet ir išoriniai geopolitiniai interesai šį procesą pakreipti atskirų suinteresuotųjų grupių naudai.
Antra, demokratinių rinkimų misija – užtikrinti visuomenės pasitikėjimą, kad valdžios rinkimai vyko sąžiningai, kas ir sukuria demokratinės valdžios teisėtumą. Būtent dėl saugumo užtikrinimo balsavimo internetu įteisinimo skeptikų nuolat reiškiamos abejonės iki šiol tapdavo bene pagrindine priežastimi, kodėl Lietuvoje vis dar nėra įtvirtinta tokia galimybė.
Visgi įvairios sociologinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų remtų idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Tą yra akcentavusi ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, kurios įsitikinimu balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą rinkimuose.
Ši alternatyva būtų itin naudinga užsienio lietuviams, gyvenantiems atokiuose pasaulio kraštuose: daugelyje Azijos šalių, Pietų Amerikoje. Šiose šalyse ambasados ar konsulatai yra itin toli, todėl galimybės fiziškai nuvykti praktiškai nėra, o balsuoti paštu taip pat beveik neįmanoma: kol iš ambasadų ar konsulatų yra išsiunčiami ir atgal parsiunčiami vokai su biuleteniais, rinkimai jau būna ir pasibaigę.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad rinkėjų aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Praėjusiuose prezidento, savivaldybių tarybų, Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo apie pusę tokią teisę turinčių rinkėjų, kai tuo tarpu ES šalių rinkėjų aktyvumo vidurkis siekia apie 67 proc.
Nepamirškime, kad balsavimas rinkimuose yra viena svarbiausių demokratijos gyvavimo sąlygų, todėl jo prieinamumas, sudarant visiems piliečiams lygią ir lengvai įgyvendinamą galimybę balsuoti rinkimuose, yra vienas pagrindinių valstybės įsipareigojimų visuomenei.
Pasitelkus geriausius informacinių technologijų bei kibernetinio saugumo ekspertus, turime sukurti išmanią bei saugią internetinio balsavimo sistemą, kurią pirmiausia siūlau testuoti savivaldos lygmeniu: seniūnaičių bei 2023-ųjų savivaldybių tarybų rinkimuose. Galiausiai, 2024-aisiais turime suteikti teisę visiems Lietuvos piliečiams nacionaliniuose rinkimuose balsuoti internetu, dalyvauti šalies demokratiniuose procesuose ir jausti atsakomybę už savo šalį.
Balsavimo internetu projektas yra rizikingas ir kompleksiškas, tačiau rizikos iš principo yra išsprendžiamos. Dabartinė valdžia ne tik žodžiais, bet ir darbais įrodė – ji yra tikra draudimų įvedimo čempionė. O kaip su galimybėmis?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.