Greitėjantis gyvenimo tempas diktuoja naujas tendencijas jaunų asmenų gyvenimuose – jei mano kartos žmonės vos sulaukę 20-ies skubėdavo tuoktis, pirkti būstą ir rinktis sėslų gyvenimo būdą, dabartinis jaunimas turi visai kitokį požiūrį į juos supantį pasaulį.
Sparčiai besikeičiančiame šiandienos pasaulyje jaunystę įsprausti į konkrečius rėmus darosi vis sudėtingiau. Visgi, jaunimo apibrėžimas yra reikalinga ir svarbi Jaunimo politikos pagrindų įstatymo dalis. Šiuo metu jame jaunas žmogus apibrėžtas amžiaus 14-29 metų tarpsnyje. Aktyviai bendraujant su Lietuvos jaunimu man kilo klausimas – ar toks apibrėžimas tikrai atitinka šiuolaikines realijas?
Jauno žmogaus amžius – socialinis susitarimas
Moksliniuose tyrimuose jaunas žmogus apibūdinamas kaip asmuo, esantis pereinamojoje raidos fazėje, savotiškame kelyje link tapimo pilnai savarankišku suaugusiuoju. Tačiau tyrėjai neranda aiškaus sutarimo, kokio amžiaus asmuo turėtų būti laikomas jaunu žmogumi. Skirtingose kultūrose egzistuoja skirtingi rodikliai, nusakantys šį žmogaus virsmą. Daugiausia tai – ekonominiai, socialiniai, istoriniai ir kultūriniai, bet ne biologiniai faktoriai.
Europos Sąjungos valstybės, apibrėždamos jaunus asmenis, taiko skirtingus amžiaus tarpsnius. Apatinė amžiaus riba daugumoje valstybių narių svyruoja tarp 12-16 metų, viršutinė – tarp 24-35 metų. Aukštesnę, 35 metų amžiaus ribą, yra priėmusios tokios valstybės kaip Graikija, Kipras, Rumunija ar Ukraina. Tokiu būdu siekiama užtikrinti sklandesnę jaunų suaugusiųjų integraciją į darbo, būsto rinkas, sudaryti galimybes pasinaudoti didesne dalimi socialinės rūpybos paslaugų, taikomų jauniems asmenims.
Moksliniai tyrimai ir užsienio valstybių praktika rodo, kad amžiaus tarpsnis, apibrėžiantis jauną žmogų, iš esmės yra socialinis susitarimas. Tuo tarpu mes, lietuviai, esame sutarę, kad jaunimu laikome asmenis imtinai iki 29 metų, bet ar tikrai?
Daugiau galimybių jauniems žmonėms
Jaunų asmenų apibrėžimas Lietuvos teisės aktuose yra nevienareikšmis. Atskirai jaunais žmones laikome imtinai iki 29 metų, tačiau jauna šeima įstatyme apibrėžiama, kaip šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių, partnerių ar globėjų yra iki 36 metų amžiaus. Šios šeimos gali pasinaudoti valstybės parama, įsigyjant pirmąjį būstą.
Tuo tarpu dalis Užimtumo tarnybos paramos mechanizmų jaunimui pasiekiami tik iki 29 metų imtinai. Pavyzdžiui, subsidija savarankiškos veiklos pradžiai gali būti skiriama, kai darbo vietą sau steigia nedirbantys asmenys imtinai iki 29 metų. Išplėtus šiuo metu galiojančią amžiaus ribą, iki kurios asmenis laikome jaunais, suteiktume daugiau galimybių jauniems suaugusiems sėkmingiau integruotis į darbo rinką, valstybės lengvatas įsigyjant pirmąjį būstą, įsitraukimą į jaunimo mainų, stažuočių, savanorystės programas.
Šiuolaikiniam jaunimui – šiuolaikiška teisinė bazė
Šiuolaikiniai jauni žmonės nebijo skirti daugiau laiko paieškoms – jie daug drąsiau keičia darbus, patirties įgyja savanoriaudami, stažuodamiesi ir keliaudami po pasaulį. Jauni suaugusieji taip pat neskuba prisirišti prie vienos vietos – ne tik vėliau perka nuosavus būstus, galiausiai, bet ir kuria šeimas. 1991 m. sutuoktinių amžiaus vidurkis Lietuvoje buvo 22 m., dabar šioje statistikoje vyrauja 30 m. ir vyresni žmonės.
Nuostata, įstatanti jauną žmogų į 14-29 m. amžiaus rėmą, buvo priimta 2003-iaisiais metais. Prabėgus beveik dviems dešimtmečiams, galima drąsiai sakyti, kad jauni žmonės pasikeitė. Kartu turi keistis ir jaunimo politikos teisinis reglamentavimas.
Mūsų teisinė bazė turi atliepti šiuolaikinio jaunimo realijas – todėl Tarptautinės jaunimo dienos proga įregistravau Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis siūlau įtvirtinti, kad jaunu žmogumi laikome 14-35 metų asmenį.
Į klausimą, kada žmogus iš tiesų nustoja būti jaunu, atsakymo neturiu. Tačiau esu įsitikinęs, kad turime visomis išgalėmis stengtis, jog jaunimas Lietuvoje turėtų dar daugiau galimybių skleistis ir tobulėti. Amžiaus ribos praplėtimas – viena iš priemonių šiam tikslui pasiekti.