Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinę pilietybės išplėtimo nuostatą galima keisti tik referendumu. Beveik metus kūrę antrojo referendumo procesą Seime, pagaliau atradome optimalią formą. Nebevadiname šio pasaulio lietuvių statuso nei dviguba, nei daugybine pilietybe. Kuriame tokį teisinį pagrindą, pagal kurį lietuviai, gyvendami visavertį gyvenimą užsienyje, išsaugotų inkarą su Lietuva.
Referendume Lietuvos piliečiai, gyvenantys tiek čia, tiek užsienyje, nuspręs, ar nori keisti Konstituciją. Šįkart rinkėjams užduotis bus paprastesnė nei per praėjusį referendumą 2019 m., jiems nebereikės laužyti galvos nagrinėjant sudėtingą formuluotę. Kitų metų gegužės 12 d. piliečiai turės apsispręsti, ar sutinka, kad pilietybė „įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka“, o netenkama irgi pagal šį įstatymą.
Šiuo metu Konstitucijoje galioja nuostata su lemiamu būdvardžiu „atskiras“: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Jeigu pakeisime Konstituciją, visi tie „atskiri“ atvejai bus įvardyti konstituciniame įstatyme.
O tų atvejų, kai Lietuvos piliečiai galės būti ir kitos valstybės piliečiai, užteks plačiai lietuvių diasporai. Lietuvis nepraras Lietuvos pilietybės, jeigu jo antroji pilietybė atitiks europinės, transatlantinės integracijos kriterijus, kitaip sakant, jei šalis, kurioje gyvena lietuvis, priklauso Vakarų civilizacijai.
Jeigu jums pilietybę suteikusi valstybė yra Europos Sąjungos narė arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, jūs liksite Lietuvos pilietis. Jeigu pilietybę jums išdavusi valstybė priklauso NATO, jūs liksite Lietuvos pilietis. Jeigu valstybė, kurios pilietis esate, priklauso Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, jūs liksite Lietuvos pilietis.
Tiesa, konstituciniame įstatyme kartu bus numatytos išimtys tiems lietuviams, kurie renkasi gyvenimą Rytų civilizacijoje. Lietuviai negalės išsaugoti Lietuvos pilietybės, jeigu kartu turės ir Baltarusijos ir Rusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės pilietybę.
Visi kiti atvejai, taikomi tremtiniams, lietuvių palikuoniams ar kitų šalių piliečių sutuoktiniams, taip pat pilietybės atkūrimo, grąžinimo, išsaugojimo sąlygos bei pilietybės suteikimo natūralizacijos, supaprastinta ar išimties tvarka, nesikeičia.
Jau šių metų rudenį įsibėgės plati viešinimo kampanija, kuri kvies prie balsadėžių kitų metų gegužę rinktis ne tik vietinius piliečius, bet ir lietuvius nuo Melburno iki Monrealio, nuo Jeruzalės iki Niujorko. Savo darbą pritraukiant pilietiją atliks Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija, Vyriausioji rinkimų komisija, o mums reikės nusiteikti aktyviai dalyvauti, kad balsuotų bent pusė tautos. Ir kad balsuotų už.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.