Ar Lietuvos aptarnavimo sektorius bus pasiruošęs priimti sirgalius, jeigu Lietuvoje, pavyzdžiui, žais Anglijos rinktinė? Toks banalus buitinis klausimas: ar gausesnis atvykėlių turistų srautas turės, kur apsistoti?
Džiugu, kad Vyriausybė išgirdo sektoriaus prašymus ir Seimui siūlys pratęsti PVM lengvatą viešbučiams – turistams bent jau bus kur apsistoti. Tačiau siekiant pasiūlyti futbolo gerbėjams ir kitiems turistams visavertį turizmo paketą, negalime palikti jų nepamaitintų. Todėl būtina išsaugoti ir mažesnį PVM tarifą maitinimo sektoriaus įmonėms.
Tiesa, atvykstamojo turizmo gyvybingumas nėra tik mokesčių problema: kol Lietuvos turizmas neturės savo strategijos, tol apskritai nebus itin patrauklus sporto, kultūros ar kulinarijos turistams iš viso pasaulio.
Mūsų šalis iki šiol yra gana tamsus taškas pasaulinių turistų srautų ir didžiųjų kelionių agentūrų žemėlapiuose, nepaisant žinomumą laikinai padidinančių G taško akcijų. Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkodaros biudžetas (2,4 mln. eurų) yra daugiau kaip 10 kartų mažesnis už Estijos.
Ar padės daugiau turistų pritraukti naujoji Vilniaus 700 metų gimtadienio kampanija užsieniui? Maloniai kviečiame! Jeigu Seimas apsispręs išlaikyti mažesnį PVM tarifą tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo sektoriams, Vilnius kitais metais bus atvykėliams kur kas svetingesnis.
Pailsėti į „Real is beautiful“ kraštą atvykęs užsienietis vidutiniškai čia išleidžia 390 eurų – bent keturis kartus daugiau nei vietinis turistas, o tai reškia pajamas ne tik viešbučiams. Jeigu Lietuvoje netrūks patrauklių viešbučių patraukliomis kainomis, atitinkamai daugiau uždirbs restoranai ir muziejai, gidai ir pavėžėjai.
Seimas netrukus turės apsispręsti, ar per pandemiją stabtelėjus ekonomikai pasiūlytą mažesnį tarifą viešbučiams palikti ir kitais metais. Manau, kad mažesnį PVM tarifą turime toliau taikyti ir maitinimo sektoriui, kuris susiduria su dideliais sunkumais.
Visi puikiai matome, kad pandemijai susilpnėjus, ekonominė padėtis vis dar neguodžia, todėl mažesnį mokestį reikėtų palikti ir tiems, ir tiems. Pats principas, kad mokesčių lengvatų turėtų būti kuo mažiau, yra teisingas, bet yra papildomų sąlygų. Ta papildoma sąlyga – tai kosminės elektros kainos, dėl kurių žymiai išaugo komunalinių paslaugų sąskaitos.
Juk viešbutį, be paties pastato ir nedidelio personalo, iš esmės sudaro komunalinės paslaugos: elektra, vanduo, šildymas. Nepakeldami išaugusių energetinių sąlygų, viešbučiai neprisuks šildymo svečio kambaryje ir nenormuos trukmės išsimaudyti duše iki trijų minučių – viešbučiai arba turėtų drastiškai kelti kainas, arba užsidaryti. Kitaip sakant, užsidaryti.
Ateinantį antradienį valstybės biudžeto projektui pasiekus Seimo posėdžio salę, neabejoju, kad dauguma parlamentarų palaikys sprendimą šalies viešbučiams bent laikinai, kol baigsis energetikos kainų spaudimas, pratęsti mažesnį PVM tarifą. Juk paaiškinimas paprastas: apgyvendinimo paslaugos yra eksportas, nes didžioji dalis viešbučių veiklos skirta ne mums, o užsieniui. Prekių eksportui į ES nepriklausančias šalis PVM netaikomas visoje ES – ir tai nėra nauja koncepcija. Tą patį viešbučiams taikytiną principą lygiai prieš 8 metus gynė žymiausias Lietuvos ekonomistas.
„Tai viena iš retų išimčių, kadangi viešbučių paslaugos savo ekonomine prigimtimi prilygintinos eksporto pajamoms, – 2014 m. spalio 6 d. LRT sakė žymiausias Lietuvos ekonomistas. – Kadangi pramonės eksportas PVM mokesčiu visame pasaulyje yra neapmokestinamas, tai galima būtų tam tikrą paralelę išvesti ir traktuoti viešbučius kaip specifinį ekonominį sektorių, kuris nusipelno lengvatinio tarifo“.
Per tuos 8 metus niekas nepasikeitė, išskyrus tai, kad viešbučiams dabar žymiai sunkiau sudurti galą su galu, o minėtas ekonomistas tapo valstybės prezidentu. Jeigu kas nors dar nenori girdėti, dėl ko skauda viešbučiams, išgirskime bent ankstesnįjį Gitaną Nausėdą – išsaugokime apgyvendinimo, o taip pat ir maitinimo, sektorius Seime balsuodami už mažesnį mokestį.