Mums abiem teko įdėti daug pastangų bei įtikinti kolegas Europos Parlamente, kad šis dokumentas išvystų dienos šviesą ir būtų patvirtintas. Deklaracija po ilgų svarstymų buvo kompromisinė, teko atsižvelgti į kitų europarlamentarų nuomones ir baimes. Beje, Europos liaudies partija yra pirmoji ir kol kas vienintelė europinė partija, kuri patvirtino tokias ambicingas nuostatas dėl Ukrainos narystės NATO.
Neužtenka to, kad Vakarai ir dabar apsiribotų tik tuo, kad vien tik žadėtų Ukrainai NATO narystę po karo, nes tai reikštų tik 2008 m. Bukarešto NATO Deklaracijos pakartojimą, kai Ukrainai buvo pažadėta NATO narystė neapibrėžtoje ateityje, bet atsisakyta jau Bukarešte pakviesti Ukrainą tapti Aljanso nare. Tai buvo signalas Vladimirui Putinui, kad Vakarai palieka Ukrainą pilkojoje saugumo zonoje. Toks Vakarų neryžtingumas paskatino V. Putiną pradėti karą prieš Ukrainą dar 2014 metais.
Tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad ši šalis jau dabar turi stiprią, mūšio lauke išbandytą armiją. Tad tai yra ir beprecedentė galimybė ne tik sustiprinti NATO karinius pajėgumus, bet ir suvienyti Vakarus siekiant užtikrinti taiką Europos žemyne, kadangi stabilių, neagresyvių demokratijų erdvė būtų išplėsta į rytus. Be to, Ukrainos narystė Aljanse padėtų apsisaugoti nuo galimo agresyvaus keršto ir pasipriešinti Rusijos neoimperiniam ekspansionizmui.
Todėl dabar yra labai svarbu, kad artimiausiame NATO viršūnių susitikime (Vilniuje arba Vašingtone) Ukraina sulauktų kvietimo tapti NATO nare, o narystės sutartis būtų ratifikuota karui pasibaigus. Tai būtų garantija, kad dar kartą nepasikartos Bukarešto scenarijus.
Priimtos deklaracijos esmė yra labai aiški: pagaliau NATO narės turi labai aiškiai parodyti, kad ne Rusija sprendžia, kas gali tapti NATO narėmis. Ukrainos priėmimas iš tikrųjų būtų signalas jau visai kitokios Vakarų geopolitinės drąsos, kitokio požiūrio į Rusiją. Vakarai turi parodyti, kad ne tik nebebijo Putino prieštaravimo, bet dar daugiau – kad priima ir tas šalis, kurioms galbūt ateity realiai gali grėsti kokios nors naujos autoritarinės Rusijos atakos, jeigu autoritarinė Rusija su V. Putinu liks tokia, kokia yra dabar.
Kvietimas Ukrainai tapti NATO nare pasiųs galingą signalą V. Putinui ir aršiausiems Rusijos imperijos šalininkams, kad jie pagaliau suprastų, jog Ukraina jiems nebepasiekiama. Ilgalaikis stabilumas, pasiektas atkūrus demokratiją Rusijoje po V. Putino, yra labai svarbus tvariai taikai ir būsimų agresijų Europoje prevencijai. Kad taip nutiktų, reikia, kad V. Putino imperinė svajonė būtų sužlugdyta mūšio lauke ir kad ateityje jai būtų užkirstas kelias atgimti. Būsima Ukrainos narystė NATO yra susijusi ne tik su Ukrainos saugumo didinimu ir užtikrinimu, bet taip pat ir su pagalba rusams, kad jie vėl nepasiduotų imperinei nostalgijai.
Europos saugumo architektūrai yra būtinas stiprus euroatlantinis ryšys su Ukrainos naryste Aljanse. Ukrainos narystė NATO taip pat yra egzistencinis klausimas ne tik patiems ukrainiečiams, bet ir visai Europos Sąjungai, visam Europos žemynui. Todėl tikime, kad Ukrainos narystė NATO sustiprins kiekvieno europiečio saugumą.
Didžiuojamės, kad mūsų atstovaujama didžiausia politinė grupė Europos Parlamente nuo pat karo pradžios ėmėsi lyderystės remiant Ukrainą ir jos žmones, ginančius savo laisvę ir demokratiją prieš Putino agresiją.
Mes tikimės, jog ir kiti Lietuvos deleguoti Europos Parlamento nariai pasieks, kad ir jų politinės grupės ir europiniai partiniai susivienijimai pritartų tokioms pat nuostatoms.
Andrius Kubilius yra Europos Parlamento narys, ELP delegacijos Lietuvoje pirmininkas, Rasa Juknevičienė – Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė užsienio reikalams ir saugumo politikai.