Šiam prekės ženklui sukurti ir išreklamuoti „Agrokoncernas“ ir pats Ramūnas Karbauskis per pastaruosius keletą metų (dar iki rinkimų 2016 metais) išleido milžiniškas sumas, kurios nebuvo ir nėra niekur deklaruotos. Daugelį metų buvo finansuojami festivaliai Naisiuose, transliuojamas daugiaserijinis ir daugiametis televizijos serialas, organizuojamos Naisių teatro gastrolės po visą Lietuvą, vežamos nemokamos ekskursijos į Naisius iš visos Lietuvos.
Kai kas gali sakyti, kad tai – tiesiog yra gražus kultūrinės veiklos, mecenatystės pavyzdys, kuriuo paprasčiausiai reikia džiaugtis. Bet žiūrint iš politinės sistemos veikimo perspektyvos, akivaizdu, kad per tuos keletą metų už didelius ir, matyt, neapskaitomus pinigus buvo sukurtas „Naisių brendas“, kuris po to Ramūno Karbauskio buvo efektyviai panaudotas 2016 metų Seimo rinkimuose. Supaprastintai sakant, galima teigti, kad „Naisių vasara“ sudalyvavo rinkimų kampanijoje, tačiau, skirtingai nuo konservatorių ar socialdemokratų, kurie turi atsiskaityti Vyriausiai rinkimų komisijai ir už rinkimų kampanijos finansavimą, ir už savo partinės veiklos finansavimą iki rinkimų, „Naisių vasara“ jokių ataskaitų nei už dalyvavimą rinkimų kampanijoje, nei už veiklą iki tol, nei už dabartinę veiklą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti neturi. Ir šiomis dienomis Ramūnas Karbauskis savo feisbuke reklamuoja Užgavėnių šventę Naisiuose. Akivaizdu, kad tai yra jam politiškai naudingo brendo reklama, o tam brendui išlaikyti ir toliau naudojami verslo pinigai. Tuo tarpu, kaip žinome, pagal įstatymą partijos to daryti negali. O „Naisiai“ – gali.
Seniai kalbame, kad įstatymuose, kurie reguliuoja politinių kampanijų finansavimą, yra likę esminių spragų. Politinių partijų finansai griežtai prižiūrimi, tuo tarpu yra visiškai neprižiūrimi įvairių visuomeninių komitetų ar iniciatyvų finansai, kurių pavadinimai iš pradžių būna gausiai išreklamuoti didelio biznio pinigais, o po to tas pats brendas būna panaudojamas politinėje rinkimų kampanijoje.
Tokią taktiką, apeinant griežtas taisykles, kurios taikomos partijų finansams, vis efektyviau mokosi įgyvendinti stambūs verslininkai, nusprendę eiti į politiką. Taip kažkada Visvaldas Matijošaitis sukūrė „Vieningo Kauno“ brendą ir jo gausią reklamą, finansuotą nekontroliuojamais pinigais. Akivaizdu, kad tai padėjo jam laimėti 2015 metų mero rinkimus. Taip pat pasielgė ir R. Karbauskis, sukūręs „Naisių brendą“ ir išmaniai panaudojęs jį 2016 metų pergalei.
Tokia spraga sudaro galimybes nesąžiningai politinei konkurencijai ir ją reikia įstatymu uždaryti. Po ilgų svarstymų pagaliau atradau paprastą koncepciją, kaip tai turi būti padaryta. Tą koncepciją formuluoju taip: tai, kas marketinge yra vadinama „co-branding'u“, politinėje veikloje ir politinėse kampanijose turi būti uždrausta.
Kas yra „co-branding“? Vikipedija rašo, kad „Co-branding, also called brand partnership, is when two companies form an alliance to work together, creating marketing synergy“ , arba išvertus: „co-branding“ (liet. bendras prekės ženklo naudojimas), dar vadinamas prekės ženklų partneryste, yra toks veikimas, kai dvi kompanijos suformuoja aljansą vardan bendro darbo, kuriant marketingo sinergiją“.
„Naisių vasaros“ atveju verslininkas R. Karbauskis sukūrė „aljansą“ su politiku R. Karbauskiu marketingo sinergijos vardan, sukuriant „Naisių vasaros“ co-brand'ą, siekiant jį vėliau panaudoti politikoje.
Štai tokia „co-branding'o“ praktika politinėse kampanijose turėtų būti uždrausta. Kaip tą padaryti, išdėsčiau trumpoje Koncepcijoje, kurią čia viešoms diskusijoms ir skelbiu:
„Co-branding'o“ draudimo politinėse kampanijose ir partijų veikloje įstatymo koncepcija
1. Terminas:
„Co-branding'as“ politinėje kampanijoje ar partijų veikloje yra toks išankstinis ir ilgalaikis tikslinio „co-brando“ sukūrimas, kuris vėliau yra panaudojamas reklamos ar kitais tikslais politinėje kampanijoje ar partijos veikloje. Toks „co-brand'as“ paprastai būna iš anksto sukurtas panaudojant privataus arba juridinio asmens lėšas, kurios nebuvo apskaitytos ir deklaruotos kaip lėšos, panaudotos politinei kampanijai ar partijos veiklai finansuoti. Tokio „co-brando“ sukūrimas turi pasižymėti politiniu tikslingumu: jis turi būti sąmoningai kuriamas tam, kad vėliau būtų panaudotas politinės kampanijos ar rinkimų kampanijos tikslams.
2. Pavyzdžiai:
„Naisių vasara“ arba „Vieningas Kaunas“ yra brendai, kurie pastaraisiais metais buvo sukurti periodiškai ir tikslingai investuojant privačias dideles verslo („Agrokoncernas“, „Viči“) arba privačių asmenų lėšas (R. Karbauskis, V. Matijošaitis) tam, kad tokie sukurti „Naisių vasaros“ ar „Vieningo Kauno“ brendai vėliau būtų panaudoti rinkimų kampanijoje. Tokios į „co-brandų“ sukūrimą investuotos lėšos, kitaip nei partijų veiklai skirtos lėšos, niekaip neapskaičiuojamos ir niekur nedeklaruojamos. Vėliau taip sukurti „co-brandai“ yra plačiai panaudojami politinėse ar rinkimų kampanijose.
Taip pat gali būti sukuriami ir finansuojami asmeniniai brandai, kurie taip pat turėtų būti pripažįstami „co-brandais“.
3. Bendras draudimas:
„Co-brandingas“ politinėse kampanijose ar partijų veikloje yra draudžiamas.
4. „Co-brandingo“ panaudojimo stebėsena ir pripažinimas:
Vyriausioji Rinkimų Komisija turi įgyti įstatyme nustatytą atsakomybę stebėti, ar politinėse bei rinkimų kampanijose nėra naudojimas „co-branding'as“, taip pat turi atsakomybę pripažinti neteisėto „co-branding'o“ panaudojimo faktą ir pritaikyti įstatyme nustatytas sankcijas.
5. Sankcijos už „co-branding'o“ panaudojimą:
Jeigu VRK nustato, kad politinės kampanijos ar rinkimų kampanijos dalyvis kampanijos tikslams naudoja „co-branding'ą“, VRK reikalavimu fizinis ar juridinis asmuo, naudojantis tokį „co-branding'ą“, privalo pristatyti deklaraciją, kurioje turi būti deklaruota, kokiomis ir kokių asmenų lėšomis buvo finansuojama „co-branding'o“ sukūrimo ir ilgalaikės reklamos kampanija.
Atsisakiusiam pateikti tokią deklaraciją asmeniui yra draudžiama dalyvauti politinėje kampanijoje ar rinkimų kampanijoje.
VRK pripažinus, kad „co-branding'as“ yra naudojamas politinėje arba rinkimų kampanijoje, asmenys, kurie pagal pateiktą deklaraciją yra pripažinti finansavę „co-branding'o“ sukūrimą, privalo tokią pat pinigų sumą, kokia buvo skirta „co-branding'o“ sukūrimui, sumokėti į valstybės biudžetą.
Asmenys, dalyvaujantys politinėje ar rinkimų kampanijoje, ir VRK sprendimu pripažinti naudojantys „co-branding'ą“, jam sukurti panaudotas privačių ar juridinių asmenų lėšas privalo įrašyti į savo politinės kampanijos ar rinkimų kampanijos išlaidų ataskaitą. Tokios lėšos yra pripažįstamos politinei kampanijai ar rinkimų kampanijai panaudotomis lėšomis ir įtraukiamos į bendrą rinkimų kampanijai leidžiamų lėšų limitą.