Kas yra tikrasis politinis cinizmas šiais laikais posovietinėje mūsų kasdienybėje? Kai žodžiais ir net priimamais įstatymais mes stengiamės būti pažangūs europiečiai, o realiame gyvenime šio pasaulio „stiprieji“ (ar turtingieji, ar turintys politinės, ar teisinės galios) naudoja savo galią bei įtaką tam, kad tuos įstatymus ar draudimus apeitų. Tam pasitelkdami ciniškas formuluotes, kurių neriboja jokia fantazija. Pavyzdžiui, taip gaunama teisė rezidencijos statybai Kauno marių regioninio parko gražiausiame kampelyje, sakant, kad ten stebės asteroidus ar laikys kelis danielius. Tokio ciniško elgesio Lietuvoje senai neteko matyti.
Ramūnas Karbauskis neabejotinai tampa Lietuvos naujųjų laikų istorijos cinizmo čempionu. Minint Kovo 11-osios metines, galima būtų net specialų „Cinizmo Čempiono“ prizą įteikti.
Verta tik prisiminti „pergalių“ sąrašą šiame „cinizmo čempionate“:
1) Draudimas įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės apeinamas žemdirbiais paverčiant sūnus, brolį, seserį ir t. t.
2) Tam, kad galėtų gauti didesnes ES išmokas, įsteigia fiktyvų „kooperatyvą“ iš kelių artimų asmenų. Jokios kooperacijos net pėdsakų tame nesimato, bet, kaip sakydavo a. a. A. Brazaukas: „vsio zakono“.
3) Daro biznį su iš Rusijos įvežamomis neaiškios kokybės trąšomis ir sako, kad viskas pagal įstatymus, nors įstatymą, kuris numatė griežtą trąšų kokybės priežiūrą, numarino dar A. Butkevičiaus Vyriausybės laikais.
4) Per „Agrokoncerną“ unikaliai (lyginant su kitais) „vekselizavo“ visą paslaugų ūkininkams verslą, taip susikurdami palankias sąlygas ūkininkus subankrotinti ir nuvaryti nuo žemės, bet viešai skelbiasi tiesiog jautriausiais ūkininkų globėjais.
5) 2013 metais rusiškų kombainų, gaminamų Kremliui artimo biznieriaus valdomoje „Rostselmash“ gamykloje, pardavimo verslą Lietuvoje „šiurkščiuoju būdu“ ciniškai perėmė iš kito lietuvio verslininko. Nors akivaizdu, kad toks verslo „užgrobimas“ turėjo būti palaimintas Kremliaus aplinkoje, R. Karbauskis dėl tokių „menkniekių“ nesiaiškina. Jo kolegos taip pat to nesiaiškina kokiuose nors parlamentiniuose tyrimuose, kuriuose tariamai aiškinamasi Kremliaus įtaka Lietuvos politikai.
6) Keletą metų maitinęs rinkėjus „Naisių vasaros“ serialu, „Naisių vasaros“ nemokamu laikraščiu, „Naisių vasaros“ teatro gastrolėmis ar nemokomomis ekskursijomis į Naisius (iki tiek, kad garsiai pasakai žodį „Naisiai“, o visi girdi žodžius „Ramūnas Karbauskis“), dabar Ramūnas Karbauskis aiškina, kad visa tai nebuvo rinkimų reklama. Ir kad jo rinkimų kampanija buvo ypač skaidri. Ir spaudžia VRK, kad tai ir patvirtintų. Ir kad nieko netirtų. Šios vadovė nuolankiai tą ir darė gerus metus. O kad visi žinotų, jog Ramūnas Karbauskis yra labai skaidrus, tai ciniškai paskelbia „visuotinį susirūpinimą“ LRT veiklos skaidrumu. Net Briuseliui apskundžia.
7) „Vyšnia ant torto“ šiame „cinizmo čempionate“, be abejonių, yra rezidencija Kauno marių pakrantėje, pavadinant ją asteroidų stebėjimo stotimi ir laukinių stirnų parku. Ir taip, atseit teisėtai, gaunant visus leidimus statyboms, tvorų ir gatvių užsitvėrimui.
Štai toks netrumpas sąrašas susidaro. Greičiausiai, būsiu ir ką nors užmiršęs. Neįtraukiau Gretos melodramatiškos istorijos. Tai jau asmeniška. Kaip ir šeima Ispanijoje. Užtenka ir grynai politinių ar verslo reikalų čia, Lietuvoje, kad būtų galima skelbti nepavejamu „cinizmo čempionu“.
Viena iš priežasčių, kodėl lietuviai emigruoja, yra tai, jog jie nebetiki, kad čia gali būti kitaip. Ciniškas valdžios „galingųjų“ elgesys, pagal formulę „a la Karbauskis“, yra vienas iš rimčiausių įrodymų, kad kol kas tikėtis, jog gali būti kitaip, yra beviltiškai naivu.
Piktintis R. Karbauskio cinizmu, uždavinėti jam klausimus, tikintis nuoširdžių atsakymų, taip pat yra beviltiškas reikalas. Tuo gali užsiimti kokia nors opozicija, kokie nors valatkos ar jakilaičiai, tačiau nei Karbauskio, nei Širinskienės tai nejaudina. Taip yra ir viskas, kaip sako mano anūkė, ir kažko kito tikėtis iš „cinizmo čempiono“ būtų naivu.
Tačiau klausimus yra verta ir būtina pateikti premjerui Sauliui Skverneliui. Šiandieninėje politinėje šachmatų lentoje R. Karbauskis yra tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkas (na, dar ir neabejotinas valdančiosios koalicijos idėjinis „ajatola“), tuo tarpu S. Skvernelis yra Premjeras, Vyriausybės vadovas. Pagal Konstituciją Vyriausybė „tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką“ ir dar „vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo“.
Jeigu įstatymus įžūliai apeidinėja vyriausias idėjinis koalicijos „ajatola“ ir to tariamai nemato Vyriausybės vadovas, tai ar toks Premjero pasirinktinis „aklumas“ nėra šiurkštus Konstitucijos, o kartu ir Premjero priesaikos laužymas? Kaip Vyriausybė gali įgyvendinti konstitucinę prievolę „garantuoti viešąją tvarką“, jeigu jos idėjiniam lyderiui yra leidžiama ciniškai apeidinėti viešąją tvarką apibrėžiančius įstatymus? Kodėl tada negalima taip elgtis ir visiems kitiems paprastiems mirtingiesiems?
Premjeras lyg ir pasisako už teisinę valstybę, už „rule of law“. Pasisako ir prieš korupciją. Premjero patarėjas, atsakingas už kovą su korupcija, drąsiai ir radikaliai kelia klausimą dėl Teisingumo ministerijos vadovų pastangų dangstyti korupciją ir įstatymų apeidinėjimą Kalėjimų departamente.
Tačiau jeigu Premjeras ir jo drąsūs patarėjai ir toliau tylės taip, kaip iki šiol tylėjo dėl „savojo“ Ramūno Karbauskio pergalių „cinizmo čempionate“, griaunant visus teisinės valstybės pamatus, tai visi Premjero ir jo komandos pareiškimai apie kovas su korupcija bus dar vienas vyraujančio cinizmo įrodymas. Žodžiais – prieš korupciją ir už teisinę valstybę, bet tik tada, kai tai neliečia savojo „ajatolos“, – tai yra politinio cinizmo klasika.
Premjere, laikas pasirinkti, su kuo Jūs? Su „cinizmo čempionu“ ar su ta dalimi visuomenės, kuriai tai nepatinka, netinka ir kuri vis tiek ilgainiui tokį cinizmą nugalės? Tai pasirinkimas tarp rytietiškos praeities, kuri gyvavo ir puoselėjo tokį cinizmą, ir vakarietiškos ateities, kurioje įstatymai yra priimami tam, kad pagal juos gyventų ir galingieji, o ne tam, kad juos ciniškai apeitų.
Jūsų tyla, Premjere, bus mums suprantamas atsakymas: cinizmas mėgsta tylą. Ypač premjerų...