Remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) skelbiamais valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo duomenimis, Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių.
2019 metų duomenimis, šis kelias pagal intensyvumą yra šeštasis Lietuvos kelias (po Vilniaus pietinio aplinkkelio-A19, Vilnius–Kaunas–Klaipėda–A1/E85, Kaunas–Marijampolė–Suvalkai–A5/E67, Klaipėda–Liepoja–A13, Vilnius–Panevėžys – A2/E272).
Dar šio šimtmečio pradžioje (2002 m.) kelio Alytus–Prienai–Kaunas rekonstrukcija buvo įtraukta į valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, tačiau per 17 metų darbai taip ir nebuvo pradėti. Dabar, pagal LAKD valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtros planus, šio kelio rekonstrukcija galėtų vykti „apie“ 2033 metais. Eismo intensyvumas ir avaringumas šiame kelyje tik auga, o magistralinio kelio statusas suteiktų visiškai kitą priežiūros, investicijų ir saugumo reikalavimų lygį.
Be to, kalbant iš regioninės politikos pozicijų, ši jungtis itin svarbi kuriant regioninių centrų susisiekimo tinklą, plėtojant Lietuvos regioninę politiką apskritai. S. Skvernelio Vyriausybė, kuri tiek daug kalbėjo apie regioninės atskirties Lietuvoje mažinimą, nesugebėjo išjudinti šio projekto ir nesuvokia jo reikšmės – pirmiausia, plėtojant Lietuvos kaip stiprių regioninių centrų valstybės viziją.
Savivaldybių merai per kelis dešimtmečius jau pratrynė nesuskaičiuojamus padangų komplektus, važinėdami iki susisiekimo ministerijos ir atgal, tikėdamiesi nacionalinės valdžios supratimo ir palaikymo. Todėl neseniai buvo sukurta elektroninė peticija dėl šio kelio rekonstrukcijos spartinimo ir įtraukimo į magistralinių kelių sąrašą. Vos per savaitę peticiją pasirašė virš 2 tūkst. Kauno ir Alytaus regionų gyventojų.
Palaikydami Kauno ir Alytaus regionų merų poziciją, papildomai kreipėmės į Susisiekimo ministrą J. Narkevičių, reikalaudami ne tik spartinti vieno avaringiausių Lietuvos valstybinės reikšmės kelių rekonstrukciją, bet ir pateikti konkrečius bei kuo skubesnius planus dėl šio projekto.
Dabartinė LAKD siūloma kelio sutvarkymo perspektyva šių regionų gyventojams yra absoliučiai nepriimtina, nes šio kelio rekonstrukcija tik formaliai įtraukta į ilgalaikę valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategiją. Tai reiškia, jog konkretūs kelio remonto darbai gali siekti ir 2040-uosius. Trumpai kalbant, kadencijos bėga, o konkrečių planų, įsipareigojimų ir terminų dėl šio kelio ministerijoje nėra.
Mums nepriimtina ši situacija ir brėžiama perspektyva. Laukti 2033 ar dar ilgiau – per ilgas laiko tarpas, ne jau dabar liūdina intensyvaus automobilių srauto vaizdai, avarijų statistika šiame kelyje. Savivaldybių merai jau įdėjo daug pastangų, kas yra labai sveikintina, tačiau vieniems jiems kovoti nėra lengva. Todėl savo poziciją jau išsako ir gyventojai.
Aišku, ministras visada gali pasiteisinti, kad yra svarbesnių darbų: „Via Baltica“ link Lenkijos sienos, tiltas per Nerį prie „Megos“ ar kita. Tačiau svarbiausia yra susidėlioti visus prioritetus. Kai matome koks dėmesys skiriamas įvairiems keistiems „keliukams“ Vilniaus rajone, kuriuose nėra tokių srautų ir avarijų statistikos, akivaizdu, kad prioritetai dėliojami be jokios strateginės perspektyvos, tik siekiant trumpalaikės politinės naudos.
Tuo tarpu dabartiniu metu dėl būsimo ekonomikos nuosmukio itin svarbios tampa valstybės investicijos ir pagalba įvairiems verslo sektoriams. Todėl Vyriausybei kalbant apie ekonomikos gaivinimą, reikia orientuotis ne tik į daugiabučių namų renovacijos spartinimą, bet ir į kelių infrastruktūros plėtrą ir didesnį dėmesį regionų kelių sektoriui.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.