Praeitą savaitę Seimo delegacija lankėsi Taivane, kur susitikome su dabartine prezidente, išrinktuoju prezidentu, jo viceprezidente, premjeru, parlamento pirmininku ir visų svarbiausių institucijų atstovais. Šis susitikimas man tik patvirtino, kad mūsų pasirinkimas remti Taivaną ir tapti svarbiu žaidėju Indijos–Ramiojo vandenyno regione yra ne tik teisingas, bet ir sėkmingas.
Jau beveik ketverius metus Lietuvos užsienio politika yra pasukusi koncepciškai nauja kryptimi – ją vadiname vertybine užsienio politika. Tarptautinių santykių teorijoje tai, ką mes darome, pamažu įgauna savitą neoidealizmo terminą. Pirmą kartą Lietuvos užsienio politika yra savotiškame tarptautinių santykių avangarde, o tai atkreipia dėmesį į mūsų šalį ir leidžia mums būti rimtesniu geopolitiniu žaidėju.
Lietuvos užsienio politikos vertybiškumą geriausiai iliustruoja mūsų politikos posūkis į Indijos–Ramiojo vandenyno regioną. Tai regionas, kuriame yra sukuriama 60 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) ir trečdalis visos produkcijos. Čia yra bene svarbiausi pasaulinės ekonomikos logistikos keliai, kurių bent vienam usžtrigus – pasaulio ekonomika tiesiog paralyžiuojama. Kartu tai yra neribotų galimybių regionas, todėl Lietuva privalo jame būti.
Vertybinės užsienio politikos ir posūkio į Indijos–Ramiojo vandenyno regioną kontekste ypač svarbūs yra Lietuvos sprendimai Kinijos atžvilgiu. Mes nusprendėme trauktis iš Kinijos 17+1 iniciatyvos, tokiu būdu apribodami ekonominę ir politinę Kinijos įtaką Lietuvai. Tai buvo saugumo interesu pagrįstas sprendimas.
Tada nusprendėme leisti Taivanui Vilniuje kurti Taivaniečių atstovybę. Šis sprendimas buvo grindžiamas klasikine nuostata, kad tautos turi teisę pasirinkti savo kelią. Kurti savo valstybes, pasirinkti savo tapatybes ir nusistatyti, kaip jos yra vadinamos pasaulyje. Iki šio sprendimo Taivanas buvo priverstas savo prekybos atstovybes vadinti Kinų Taipėjaus vardu. Tai buvo ir yra komunistinės Kinijos primestas pavadinimas, kuriuo Kinija bando demonstruoti, jog Taivanas yra jo teritorinė dalis, tarsi kažkokia nereikšminga jos provincija.
Padarėme ir kitų simbolinių, bet vertybiškai svarbių žingsnių Taivano linkme. Mes buvome pirmoji Europos valstybė, Taivanui dovanojusi „Covid-19“ vakcinų. Nors tai buvo vos 20 tūkst. trumpo galiojimo laiko „AstraZeneca“ vakcinų, bet jos buvo ypač svarbus gestas Taivanui. Čia turime suprasti, kad Kinija kovido metu blokavo vakcinų pardaviną ar perdavimą Taivanui, o tiems, kas ketindavo taivaniečiams jų suteikti, skambėdavo griausmingi kinų komunistų grąsinimai. Lietuva suprato vakcinų humanitarinę svarbą ir padėjo draugams nelaimėje. Tai neabejotinai buvo puiki vertybinė investicija į mūsų santykius.
Sprendimas Lietuvoje leisti atidaryti Taivaniečių atstovybę, be abejo, turėjo ir pragmatinę reikšmę. Drąsus Lietuvos sprendimas atkreipė amerikiečių politikos elito dėmesį į Lietuvą ir atvėrė daugybę durų. Niekada anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministrai neturėdavo tiesioginės linijos su JAV valstybės sekretoriumi ar juo labiau negaudavo valstybinio lygmens vizitų. Vizitų, kurių metu yra žavimasi mūsų sprendimais ir klausiama, kaip galima padėti. Ginkluotė, prekybos barjerų panaikinimas, politinė parama tarptautinėje erdvėje – visa tai JAV mums atvėrė sprendimas dėl Taivano ir buvo daroma su Taivano parama. Taivano lobistinė įtaka JAV valdžios koridoriuose laikoma antra didžiausia po Izraelio. Būtent dabartinė išrinktoji Taivano viceprezidentė Bikhim Hsiao buvo Taivano atstovė Vašingtone ir įtakingiausia jų figūra, didžiulė Lietuvos ir Ukrainos draugė.
Sprendimas dėl Taivano mums atvėre duris ir Indijos AstraZeneca Ramiojo vadenyno regione, kuris yra tikrų tikriausias šių dienų pasaulinės ekonomikos variklis. Po sprendimo dėl Taivaniečių atstovybės sustiprėjo Lietuvos ryšiai su Japonija, Australija, Naująja Zelandija, užsimezgė partnerystės su Vietnamu, Indonezija, Singapūru, Indija. Mes pasidarėme įdomūs šio regiono valstybėms ir politikams. Tą pajutau ir pats, kai pas mus pradėjo veržtis šių šalių parlamentarų delegacijos ir vis pokalbiuose išlįsdavo Taivano klausimas. Visi klausdavo: kodėl priėmėte sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės? Kaip sureagavo Kinija? Kokių sankcijų sulaukėte? Kaip atlaikėte spaudimą? Visiems pasidarė įdomu, o tarp to įdomumo atsirado erdvės Lietuvai pakalbėti apie savo interesus, prekybą, investicijas. Nesupraskite manęs klaidingai – smalsumas buvo lemiamas ne neigiamo požiūrio, o pozityvaus susidomėjimo, nes ir kitos valstybės svarsto panašius klausimus, kaip ir mes.
Be abejo, ir paties Taivano investicijos pas mus yra reikšminga parama, kuri tik prasideda. Tai ilgalaikis projektas. Ryškiausia Taivano investicija į Lietuvos elektronikos milžiną „Teltoniką“. Taivano suteiktos technologijos ir investicijos, Vilniuje statomas didžiulis technologijų parkas bus ateities Lietuvos ekonomikos variklis. Viename tokiame centre bus kuriama 10 proc. šalies BVP.
Taivanas mūsų verslams atidarė ir finansinių investicijų liniją. Ja jau yra naudojamasi, o netrukus bus skelbiama apie naujas labai rimtas taivaniečių investicijas Lietuvoje. Net ir geriausiais santykių su Kinija laikais nieko panašaus nematėme, todėl galime drąsiai teigti, kad posūkis link Taivano Lietuvai atsiperka.
Tačiau noriu pabrėžti: vien pragmatika nėra svarbiausia. Taivanas atspindi mūsų vertybes: demokratiją, teisės viršenybę, taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, žmogaus teises. Taivanas yra mūsų sielos brolis, su kuriuo mes labai panašūs istorija, pergyventomis represijomis ir tuo, kaip jie jaučiasi gyvendami milžiniško agresoriaus pašonėje. Tai yra priežastis, kodėl turime būti su Taivanu ir jo žmonėmis.
Lietuva pasuko link Taivano dėl vertybinių priežasčių, tačiau šis posūkis išliks nepaisant politinių batalijų ir kai kurių partijų grąsinimų dėl pragmatinių išskaičiavimų. Tiesiog netrukus mes būsime pasiekę tokį tarpusavio santykių lygį, kai kelio atgal paprasčiausiai nebebus.