Andrius Vyšniauskas. Mūsų garbės reikalas – įveikti nelegalias gyvūnų daugyklas

Pradėti norėčiau nuo to, kad teismo sprendimas dėl suluošintų gyvūnų grąžinimo jų luošintojai yra tiesiog apmaudus. Lygiai taip blogi ir kiti atvejai, kai ne teismai, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) priima sprendimus, palankius gyvūnų luošintojams. Vienas toks buvo neseniai fiksuotas Šakiuose.

Šio mano teksto tikslas yra paaiškinti, ką darome Seime, ir išdėstyti savo nuomonę, kur turime dižiausią problemą.

Šis Seimas juda greičiau nei ankstesnis

Pirmiausiai – apie įstatymus. Rugsėjį, po atskleistų nelegalių daugyklų atvejų, Seime buvo registruota pora Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektų ir juos lydinčių Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų projektų. Kokybiškiausius projektus pateikė Seimo narė Aistė Gedvilienė.

Visgi vos pradėję dirbti radome visišką teisinį chaosą. Radome dešimtis neapsvarstytų NVO ir įvairių institucijų, tame tarpe ir VMVT, pasiūlymų bei neigiamą BUVUSIOS Vyriausybės išvadą. Nuoširdžiai sakau, kad buvusi Vyriausybė pateikė tokią išvadą, kuri neatlaiko jokios kritikos. Vien tas faktas, kad buvusi Vyriausybė savo išvadoje teigė mananti, kad gyvūno daugybinis veisimas negali būti traktuojamas kaip didelis gyvūno gerovės pažeidimas, yra tiesiog apgailėtinas.

Galų gale gruodžio viduryje pavyko išjudinti procesą. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą Seime kuruoja Kaimo reikalų komitetas, o jame aš esu paskirtas išvadų rengėju. Gruodžio gale pateikėme komitetui svarstyti suredaguotą projektą su siūlymu atmesti Vyriausybės išvadą bei keletu naujų, svarbių pasiūlymų.

Taigi, kas projekte liko arba prisidėjo šios nuostatos:

• atsirado gyvūno suluošinimo apibrėžimas;
• buvo patikslinta verslinio gyvūnų veisimo sąvoka;
• nustatyta, kad gyvūno sąvininko nesutikimas bendradarbiauti laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu;
• atsirado leidimas laikinai paimti gyvūną, su kuriuo elgiamasi žiauriai, iki tol, kol atvejį išnagrinės VMVT arba teismas;
• užtvirtinta prievolė šunis, kates ir šeškus privalomai ženklinti. Ši prievolė bus įvedama dviem etapais:

1. nuo 2021 m. gegužės 1 d. atsiras prievolė ženklinti visus naujai gimusius ir kitam savininkui perduodamus (taip pat ir parduodamus) šunis, kates ir šeškus;
2. iki 2022 m. gegužės 1 d. turi būti suženklinti visi šunys, katės ir šeškai, kurie buvo atvesti iki šių metų gegužės 1 d.

Visam šiam paketui po svarstymo buvo bendru sutarimu pritarta gruodžio 23 d. Seimo posėdyje. Visgi komiteto posėdyje diskusijų metu buvo sutarta dar keletą nuostatų patikslinti priėmimo metu. Šiuo tikslu pateikiau papildomus siūlymus, iš kurių svarbiausias yra veterinarijos gydytojo prievolė nustačius, kad gydomų gyvūnų sveikatos sutrikimai ar kūno sužalojimai galimai kilo ar buvo sąlygoti žiauriaus elgesio su gyvūnu, apie tokius atvejus nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas, t.y. VMVT ir policiją. To nepadaręs veterinaras gali netekti licencijos.

Komitetas šiems siūlymams sausio 6 d. vienbalsiai pritarė ir tikėjomės, kad viskas bus priimta sausio pradžioje pratęstoje sesijoje. Tačiau likus tik keliems Seimo posėdžiams, papildomai gavus kolegos iš opozicijos siūlymą, kurį dar privalo apsvarstyti komitetas, ir supratus, kad dėl to bus dar daug ginčų, Seimo vadovybė projekto svarstymo į darbotvarkę neįtraukė. Yra sutarimas, kad šis projektas bus svarstomas arba neelinėje sesijoje (jeigu tokia būtų inicijuota daugumos), arba pirmuose pavasario sesijos posėdžiuose kovo pradžioje. Kaip ir minėjau, liko tik įstatymo priėmimas. Bet kuriuo atveju, nėra didelio skirtumo, ar projektas būtų buvęs priimtas sausį, vasarį ar kovą, nes jis įsigalios gegužės 1 d.

Ko projekte nepavyko išlaikyti? Kaimo reikalų komitetas nepritarė gyvūnų augintinių pardavinėjimo turguose uždraudimui. Kodėl? Daugelį komiteto narių paveikė Veterinarijos tarnybos „argumentai“, kad visi turguose parduodami gyvūnai turi būti čipuoti, kad turguose dirba veterinarai ir turgus VMVT yra lengva kontrolioti. Tiesa, NVO sako, kad kaip tik turgus VMVT kontroliuoja mažiausiai, nes turgūs dirba savaitgaliais, t.y. kai VMVT nedirba. Tačiau ši istorijos dalis dar nėra baigta, nes yra iniciatyvų draudimą prekiauti gyvūnais augintiniais turguose siūlyti dar kartą priėmimo etape.

Dėl Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų, kurie griežtintų bausmes už gyvūnų luošinimą. Šie projektai yra Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuris juos svarstys bendrame kodeksų peržiūros pakete. Visgi šioje vietoje turime pripažinti, kad problema yra ne maksimaliose baudose, o teismų praktikoje. Net ir padidinus maksimalias baudas teismų praktikos nepakinta ir teismai vis vien taiko ne pačias griežčiausias bausmes, ką matome Jonavoje. Šiuo konkrečiu atveju buvo galima taikyti tiek gyvūnų konfiskavimą, tiek ir griežtesnę bausmę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atsakomybė

Kita bėda, kuri ir didele dalimi lemia konfiskuotų gyvūnų grąžininimo jų luošintojams istorijas, – tai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla. Teismo sprendimas didele dalimi priklauso nuot to, kaip yra surašomas kreipimąsis ir kaip ginama sava pozicija. Štai Jonavos atveju į teismą kreipėsi ir viešąjį interesą gynė vietinio VMVT skyriaus specialistai, o gyvūnų luošintoją atstovavo rimta teisininkų kontora, kuri specializuojasi tokiose bylose.

Man yra visiškai nesuprantama, kodėl VMVT turėdama milžiniškus resursus ir tūkstantinę darbuotojų armiją neskiria tokioms rezonansinėms byloms centrinio dėmesio, geriausių savo teisininkų, o palieka tai spręsti ir kovoti tik vietos specialistams. Suprantu, kad Kauno VMVT specialistė, kuri atstovavo viešąjį interesą byloje, gal ir yra gera gyvūnų teisių specialistė, bet ji nebūtinai turi pakankamą bylinėjimosi, teismų praktikos. Todėl jai atstovėti prieš rimtą advokatų kontorą yra tikrai sunku.

Taigi, keliu klausimą VMVT – kodėl gyvūnų gerovės atvejams nėra skiriami labiausiai patyrę įstaigos specialistai?

Ką darome dar?

Paraleliai vyksta du procesai:

1. Kartu su kolege Aiste Gedviliene, kuri vadovauja Aplinkos apsaugos komitetui, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovais tariamės dėl tolimesnio gyvūnų gerovės klausimų reglamentavimo, o ypač daug dėmesio skiriame gyvūnų ženklinimui. Per metus turės būti suženklinama didelis kiekis šunų, kačių ir šeškų. Dalies jų sąvininkai yra vyresnio amžiaus ir mažesnes pajamas gaunantys asmenys. Ne visi išgali suženklinti augintinius savo lėšomis. Todėl ieškome mechanizmo, kurio dėka galėtumėme kompensuoti ir padėti šiems asmenims tinkamai pasirūpinti savo augintiniais. Ženklinimo procese turi įsijungti ir valstybinis sektorius, ir savivalda, ir NVO. Tokia sistema bus sukurta iki gegužės 1 d.

2. Žemės ūkio ministerija ruošia naują ženklinimo tvarką, pagal kurią gyvūnus ženklinti galės ne tik veterinarai, bet ir kiti tam specialiai apmokyti asmenys. Šitai padės tiek ir sumažinti ženklinimo kainą, tiek ir išplėsti jos apimtis. Ši tvarka yra ruošiama po NVO inicijuoto Konkurencijos tarybos sprendimo.