Antanas Guoga. Šventiniai receptai Lietuvai

Šventinis laikotarpis – galimybė permąstyti viską. Kas esam, kur nuėjom, kokias klaidas padarėm ir kur galime, tiesiog privalome būti geresni. Tai pažadų sau laikas, pasiryžimo keistis, pradėti iš naujo.

Kai atsitrauki nuo kasdienio triukšmo portaluose, atsiriboji nuo simpatijų ir antipatijų, bendrai paėmus, tas Lietuvos laivelis kryptį turi gerą. Negali sakyt, kad reikia kardinaliai keisti kursą, kad viską reikia griauti ir kurti iš naujo.

Dabartinė politinė dauguma juda teisingon pusėn. Dėl detalių galima ginčytis, bet kaip ir šeimininkės, kurios baltą mišrainę maišo skirtinga tvarka ar šventinę antį marinuoja savu būdu, taip ir politinės partijos to paties tikslo siekia būdais skirtingais. Tik politikoje ginčai aštresni, nei prie šventinio stalo.

Esame piliečiai. Visi savu būdu siekiame, kad Lietuva klestėtų, kad joje būtų gera. Kiekvienas norime, kad čia liktų gyventi mūsų giminės, draugai ir artimieji, kad laimingų žmonių aplink būtų daugiau, kad praeivis gatvėje dažniau nusišypsotų.
Kadangi per šventes svarbu ne tik artimieji ar jaukus pabendravimas, bet ir maistas, pabandysiu išties svarbius mūsų tikslų, krypties matymus pateikti „skaniu“ būdu. Štai mano siūlomų 12 (o kaip gi kitaip Kūčių išvakarėse!) šventinių receptų Lietuvai.

I receptas. Žaliausia šalis Europoje

Nuostabi gamta, švarus oras, šarminga ir beveik savalaikė metų laikų kaita – ingredientai, kurių net nereikia pirkti. Lietuvoje juos turime. Todėl žalia, ekologiška Lietuva – pakankamai paprastai pasiekiamas tikslas. Beveik kaip kūčiukus patiekti didžiųjų švenčių stalui.

Reikėtų tik palankesnės įstatymų bazės švariai energetikai. Tarsi aguonomis apibarstykime žaliąją politiką mokestinėmis lengvatomis konkrečiai sveikatingumo verslui ir maistui. Pabandykime taikyti lengvatinį PVM žuviai, skatinkime nišinius verslus regionuose ir turėsime pranašumą ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje. Tik labai svarbu šia idėja dalintis visame pasaulyje, garsinti mūsų unikalumą ir tokiu būdu sukviesti kuo daugiau svečių.

II receptas. Finansinių technologijų ir inovacijų meka

Fintech situacija Lietuvoje, kaip gero pusfabrikačio pyrago. Beveik visi ingredientai jau sudėti. Turime progresyvius Ekonomikos ir inovacijų, bei Finansų ministrus, atvirą Lietuvos banką, veržlią investicijų pritraukimo agentūrą „Investuok Lietuvoje“. Mes turime talentingus lietuvius ir vieną palankiausių teisinių aplinkų. Dabar tereikia „įmušti“ suklijuojančius ingredientus – pavyzdžiui, susitvarkyti Migracijos departamento kieme, kad tarptautinių technologijų talentų komandų neišardytų užkimšti Migracijos koridoriai ir pervargę jos darbuotojai. Dar labiau sustiprinti kibernetinį saugumą, kuris šiame sektoriuje vienas jautriausių. O pyrago papuošimui – naujausi biurų pastatai, palanki mokestinė aplinka, sustiprintas technologinis švietimas jau pradinėse klasėse.

III receptas. Strateginės investicijos į skaitmenizavimą

Kaip ant mielių kyla skaitmeninėmis technologijomis ir inovatyviais sprendimais grįsta ekonomika. Jau esu sakęs ne kartą, jei norime būti sėkmingi, turime investuoti į skaitmenizavimą. Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektorius vis dar atsilieka nuo vakarų valstybėms įprasto daugiau kaip 20 proc. indėlio į šalies BVP. Būtent todėl kiekvienas politikų žingsnis turėtų būti žengiamas, galvojant apie skaitmeninių technologijų investicijas ir žiniomis grindžiamą kapitalą.

Būtent todėl visos valstybės gyvenimo sritys turėtų įgauti inovacijų prieskonį. Be to, nepamirškime sparčiausio interneto, gerų specialistų, pažangių startuolių. Svarbu, kad jaunoji karta paragautų inovacijų. Kad tai lengviau vyktų, jau keturis kartus organizavau modernių technologijų ir verslumo renginį #SWITCH!, kuriame jaunimui nemokamai suteikėme galimybę susipažinti, paliesti, išbandyti naujausias technologijas, išgirsti sėkmingiausius žmones. Taigi, viską ko reikia, turime. Belieka gerai sumaišyti, ir štai jums - pažangi Lietuva.

IV receptas. Lietuva be korupcijos

Jau nemažai pasiekta. Kasmet iš šešėlio ištraukiamos milžiniškos sumos. Jei sunku patikėti, pažvelkite į, tarkime, Ukrainą ir suprasite, kaip toli Lietuva nukeliavusi vakarietiško mąstymo kryptimi.

Jei kalbėtume apie receptus skaidriai Lietuvai, reikia galvoti, ne ką pridėti, o ką išimti. Vis dar su šaknimis turime rauti pasenusį supratimą „netepsi – nevažiuosi“. Dideli keliai prasideda nuo mažų žingsnių. Mūsų teisėsaugos institucijos dar uoliau turi dirbti politinės korupcijos srityje. Reikia išsikuopti viešųjų pirkimų užkampius. Nes šiuo metu tai duoda tą nemalonų prieskonį visiems pozityviems pokyčiams Lietuvoje.

Rinkėjams - patarimas: kai eisite ateinantį kovą prie balsadėžių rinkti naują savo miesto ar rajono vadovą, būtinai pagalvokite, kuris iš kandidatų sąžiningas, kuris iš kandidatų atviras naujovėms, kuris gali tiesiogiai be vertėjų bendrauti su potencialiais investuotojais.

Antanas Guoga

V receptas. Tarpusavio pagarba ir jokių rietenų

Jei reiktų recepto, tai į katilą reikia sudėti kuo daugiau visko. Tiek, kad per kraštus virstų. Atjauta net mažiausiam visuomenės nariui, besmurtė vaikystė kiekvienam Lietuvos vaikui, pagarba oponentui, pagarba kelyje, pagarba žmogui, kuris jums valo namus, šluoja gatves ar skalbia skalbinius. Taip pat internetas be patyčių, paprastas „atsiprašau“ pečiu užkliudytam praeiviui.

Ingredientų sąrašas galėtų tęstis be galo. Tik labai noriu, kad suprastume - kuo daugiau pagarbos kiekviename žingsnyje, kuo daugiau gražaus elgesio su aplinkiniais, tuo mažiau įtampos, pykčio ir paniekos aplink mus. Kaip to pasiekti? Tiesiog prieš kiekvieną poelgį pagalvokime, ar norėtume, kad su mumis taip elgtųsi, kaip mes patys elgiamės su aplinkiniais.

VI receptas. Talentinga Lietuva

Talentų turime su kaupu. Būtina jų nepaleisti ir efektyviau išnaudoti visas galimybes. Darbo rinka keičiasi neatpažįstamai. Jau netrukus ieškosime nano medikų, kibernetinio saugumo karininkų, technologinės žemdirbystės specialistų ir kitų šiuo metu tik besirandančių profesijų atstovų. Lietuvoje dabar daugiausia galimybių turi talentai, pasiruošę dirbti kasdien besikeičiančioje skaitmeninėje rinkoje. Man tai yra visiškai aišku.

Būtent todėl padedu vienai iš profesinių mokyklų, ruošiančių skaitmeninės rinkos darbuotojus. Kauno informacinių technologijų mokykla šiandien yra bene pažangiausia profesinio rengimo įstaiga šalyje. Labai džiaugiuosi, kad šis blynas neprisvilo. Neabejoju, kad neprisvils ir Lietuvos pastangos ugdyti talentus.

VII receptas. Lietuva – ne tik Vilnius ir Kaunas

Stipri ir gerai pragalvota regionų politika yra mūsų išlikimo klausimas. Be jos, kaip be silkės ant Kūčių stalo – niekaip. Kai kuriame investicinę aplinką, talentų ruošimo programas, verslo skatinimo priemones, turime pagalvoti, kaip jos veiks regionuose? Neveikia? Tai sukime galvas, kokių „kepimo miltelių“ įberti, kad ir regionuose ekonomika imtų kilti.

Mano galva, šio recepto sėkmei reikėtų: daugiau dėmesio iš nacionalinės valdžios, galimybės merams imtis daugiau atsakomybės, daugiau ekonominių ir socialinių įrankių, pavyzdžiui, galimybės išmokėti vaikų pinigus, dalį pensijos, spręsti dėl mokesčių lengvatų ar mokesčių rinkimo, imtis paskolas. Tai suteiktų daugiau laisvės veržlioms idėjoms, daugiau erdvės progresyviems projektams.

Kita vertus, ir pati regionų savivalda turi įdėti savo indėlį į šį receptą. Smulkioji korupcija ir nepotizmas yra kaip tik tai, kas klampina mūsų regionus. Todėl rinkėjams - patarimas: kai eisite ateinantį kovą prie balsadėžių rinkti naują savo miesto ar rajono vadovą, būtinai pagalvokite, kuris iš kandidatų sąžiningas, kuris iš kandidatų atviras naujovėms, kuris (taip, taip, tai labai svarbu) gali tiesiogiai be vertėjų bendrauti su potencialiais investuotojais. Patikėkite, bendros pastangos leistų pasiekti tą proveržį regionuose, kurio dabar mums trūksta, kaip kokių svogūnų Kūčių silkės lėkštėje.

Imkim tą atlyginimų fondą, dalį procesų skaitmenizuokim, investuokime į specialistus su modernia patirtimi. O biurokratai su pasibaigusia galiojimo data tegul keliauja į šiukšlių dėžę.

Antanas Guoga

VIII receptas. Sveikesnė visuomenė – sveika Lietuva

Ne tik visuma, o ir atskiri ingredientai reikalauja darbo. Beveik kaip balta mišrainė. Šioje srityje, kur tik besi, reikia ne tik pridėti, bet ir saiką jausti. Ligoninėms reikia modernios įrangos, bet tuo pačiu reikia žiūrėti, kad nepersūdyti, nes ir taip esam vieni iš lyderių pagal lovų skaičių. Gydytojų rezidentų atlyginimų, slaugytojų darbo sąlygų, ilgalaikės slaugos situacijos tragiškumas šią mišrainę gadina. Gal laikas atsisakyti senų receptų ir gaminti salotas vietoj mišrainės?

Numatykime sveikatos turizmą kaip strateginį šalies tikslą. Nežiūrėkime į šias paslaugas, kaip į neliečiamą šventovę. Žiūrėkime, kaip į paslaugų verslą. Juk eksporto ateitis – ne prekės, o paslaugos. Drauge tai galimybė susigrąžinti į šalį savo specialistus ir išlaikyti besiruošiančius emigruoti. Vienas svarbiausių ingredientų – piliečių sveikatos prevencija, prieinami naujausi vaistai. Verta pasidžiaugti, kad šioje srityje yra labai neblogų naujienų po laimėtos kovos suteikiant generinių vaistų alternatyvą visiems pacientams.

IX receptas. Globali Lietuva

Pagalvokime, koks procentas Lietuvos šeimų šias Kūčias valgys pasidėję įjungtus kompiuterius ant šventinio stalo ir taip bendraus su savo artimaisiais, išvykusiais į svečias šalis? Kas antra šeima? Du trečdaliai? Tikslių tyrimų nėra, bet matyt, artėjame prie 100 procentų šeimų, vienaip ar kitaip paliestų emigracijos. Nesiimu vertinti, gerai tai ar ne. Tiesiog toks gyvenimas. Bet išsibarstę po platųjį pasaulį lietuviai taip pat yra Lietuva. Lietuvių bendruomenės nuo Australijos iki Norvegijos yra gyvybiškai svarbios ateičiai.

Ten taip pat mūsų turtas, istorija, protai. Tos bendruomenės yra tam tikras Lietuvos išgyvenimo garantas. Labai svarbu, kad pasaulio lietuviai žinotų, kad jie mums, gyvenantiems čia, yra svarbūs. Lietuva seniai nebėra tik tie 65 tūkstančiai kvadratinių kilometrų. Lietuva yra globali. Ir čia turime labai ryžtingai apsispręsti už dvigubos pilietybės idėją. Tai būtų aiškus ženklas visiems išeiviams, kad jie taip pat yra Lietuva.

Prisiminkime švenčiausią Kūčių tradiciją ir, kaip plotkelės iš artimųjų rankų, kiekvienas atsilaužkime po gabaliuką susitaikymo, supratimo, atjautos, pagarbos ir nuoširdumo.

Antanas Guoga

X receptas. Mažiau biurokratų!

Europoje jau senai einama valstybės sektoriaus mažinimo kryptimi, o mes vis dar nesiryžtame imtis šio gana sudėtingo recepto. Bet gal jau laikas? Žmonių, kuriems turi tarnauti valstybės tarnautojai, vis mažėja, o valstybinis aparatas? Pagrindinis produktas yra. Tai - gana solidus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondas, kurį sudaro beveik 1,5 mlrd. eurų. O mes vis vaikštom aplink ir skundžiamės valstybės aparato neefektyvumu. Kaimynai latviai ir estai šią problemą ėmė spręsti iš esmės prieš keletą metų ir dabar jau mėgaujasi rezultatais.

Tai imkim tą atlyginimų fondą, dalį procesų skaitmenizuokim, investuokime į specialistus su modernia patirtimi. O biurokratai su pasibaigusia galiojimo data tegul keliauja į šiukšlių dėžę. Čia visai, kaip su maistu - geriau mažiau, bet geros kokybės. Tai padės sukurti kvalifikuotą, efektyvią ir gerai apmokamą valstybės tarnybą!

XI receptas. Labiausiai išsilavinusi visuomenė Europoje. Kompetentinga Lietuva

Čia net ne šventinis receptas, čia duona kasdieninė, kuri turėtų būti esmė, prasmė ir nenuginčijamas prioritetas Nr.1. Šiam receptui turiu pakankamai idėjų. Net išsiunčiau konkrečius pasiūlymus šiuo metu švietimo virtuvės šefo pareigas einančiam Rokui Masiuliui. Mano siūlymai gal ir aštroki, bet, manau, labai reikalingi: uždarom Švietimo ir mokslo ministeriją, suburiam iš naujo visą komandą ir pradedam nuo švaraus lapo; įkuriam specialų fondą, kuris ne tik matytų visapusišką vaizdą visos Lietuvos mastu ir galėtų adekvačiai bei efektyviai naudoti turimus resursus, bet ir skatintų pažangiausius, progresyviausius, aistringiausiai savo profesinės veiklos besiimančius mokytojus; atsisakom mokytojų pertekliaus, o liekantiems padedam pakelti kvalifikacija iki modernaus standarto; skatinam mokytojus tobulėti, skiriant lėšų jų saviugdai. Vyšnia ant torto – solidus atlyginimas. Visos šios priemonės leistų Lietuvai tapti tikrai švietėjiška šalimi, kur mokytojo specialybės prestižas būtų ne svajonė, o realybė.

XII receptas. Klestinti, laiminga Lietuva

Pabaigai, prisiminkime švenčiausią Kūčių tradiciją ir, kaip plotkelės iš artimųjų rankų, kiekvienas atsilaužkime po gabaliuką susitaikymo, supratimo, atjautos, pagarbos ir nuoširdumo. Skamba saldokai, tačiau, tikiu, kad būtent tai yra pagrindiniai ingredientai, kad visi gyventume laimingesnėje Lietuvoje.

Šviesių, viltingų, gražių švenčių kiekvienam iš Jūsų!