1. Kai įvyks kitas ES plėtros etapas, prasiplės mūsų vertybių erdvė. ES yra demokratijų galybė, kur atstumia fašistiškas, autokratines ideologijas. Net ryškių autokratinių polinkių pritvinkęs vengrų premjeras Viktoras Orbanas su savo partiniu užnugariu negali valstybėje savavaliauti kaip savo kieme, nes Vengrijos respublika priklauso ES. ES stiprybės garantija kuo didesnė pasaulio dalis gyventų demokratinėje sistemoje. Tai kartu yra Lietuvos nacionalinis interesas.
2. Priėmus naujų narių į ES, ten, kaip ir Lietuvoje, galios iš esmės toks pat teisinis reguliavimas: tos pačios direktyvos, tie patys reglamentai. Todėl, pavyzdžiui, niekur šioje erdvėje negrės mirties bausmė, šiaudeliai bus tik daugkartiniai arba popieriniai, mus visus atstovaus politikai tame pačiame parlamente ir t.t. Sinchronizuotas teisinis reguliavimas užtikrina, kad bet kurioje ES valstybėje lengviau keliauti. Toks yra ir Lietuvos nacionalinis interesas.
3. Daugiau ES narių – tai daugiau lengvai prieinamų prekių ir paslaugų, darbo, kapitalo rinkų: kiekvienas lietuvis Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele, Balkanų kraštuose ar Turkijoje, kai šios taps ES narėmis, galės paprasčiau uždirbti pinigus. Vežant gėrybes ES viduje negalioja sudėtingos ir varginančios muito procedūros. Be to, daugelyje šalių galima atsiskaityti ta pačia valiuta – eurais. Atviros sienos lietuvių verslams ir investicijoms Lietuvoje yra mūsų valstybės nacionalinis interesas.
4. Galų gale prasiplėtusi Europa bus ne tik vertybinė, teisinė, ekonominė, bet ir dar galingesnė gynybinė sąjunga. Didelėje komandoje esame gerokai stipresni, galime bendrais pirkimais įsigyti ginklų arba jų lengviau pasigaminti. Kuo daugiau integruotos Europos – tuo mažiau Rusijos. Būtent todėl po 2022 m. vasario 24 d. užklupusioje epochoje platesnė ir spartesnė ES plėtra yra Lietuvos nacionalinis interesas.
Tad kuo sparčiau vyks ES plėtra, tuo geriau ir ramiau bus Lietuvai. Lietuvos žmonės turėtų rūpintis ne tik Rytų partnerystės šalių perspektyva, dėl kurios vietiniai politikai jau seniai sutaria, o telktis į ES plėtrą visomis kryptimis.
1. Mūsų užsienio politikos prioritetas skatinant ES plėtrą – Ukrainos ir Moldovos narystė. Abiejose šalyse visuomenės nusiteikusios ypač proeuropietiškai. Ukrainoje net vykstant nuožmiam karui vyksta sisteminės reformos, kad ši šalis kandidatė atitiktų integracinius kriterijus. Moldovoje spalį vyks parlamento rinkimai ir referendumas atsiklausiant tautos, ar stoti šaliai į ES. Priartinant jų sėkmę Lietuvos politikai ir diplomatai pluša juodai kaip Vilniuje, taip ir Briuselyje.
2. Kitas regionas mūsų plėtros radare – Užkaukazė. Sakartvele daugiau kaip 80 proc. visuomenės palaiko ES, tačiau valdžią uzurpavę prorusiški politikai nori sugrąžinti sindikatą su nusikaltėlių užvaldytu kremliumi. Nelemtai pasisukus įvykiams po gegužę priimto „užsienio įtakos“ įstatymo ir tildomų demokratiškų kartvelų demonstracijų, Sakartvelas staiga gali virsti antrąja Baltarusija. Tuo metu Armėnijoje suveikė šoko terapija nuo valstybės atplėšus Kalnų Karabachą. Rusijai paorkestravus, patyrusi atvirą mūšį su Azerbaidžanu ir išgyvenusi pabėgėlių krizę, Armėnija principingai gręžiasi nuo ilgametės gilios draugystės su kremliumi ir sparčiais šuoliais suka į Europą.
3. Kitas didelės mums svarbos regionas – Vakarų Balkanai. Nors politikai dažnai įsivaizduoja, atseit šių šalių perspektyva ES mums neįdomi, neaktuali, tai yra strateginė klaida. Nes ir šių kraštų įsiliejimas į ES yra mūsų nacionalinis interesas. Apmaudu, kad kandidatė į ES dar nuo 2005 m. Šiaurės Makedonija kluptelėjo kelyje į Europą: gegužės pradžioje šalyje rinkimus laimėję dešinieji įsivėlė į kaktomušą su savo kaimynais – Graikija ir Bulgarija. Vis dėlto ateityje tiek Šiaurės Makedonija, tiek euroentuziastingasis Kosovas ir ta pati Serbija turėtų prisijungtų prie mūsų vertybių, teisinės, ekonominės ir gynybos erdvės.
4. Galiausiai mūsų nacionaliniam interesui įtvirtinti reikia ir Turkijos kaip ES narės. Priešingai negu kai kas mano, musulmoniškosios Turkijos prisijungimas netaps politine ir kultūrine nelaime, nes norėdama įsilieti į klubą, šalis turės atitikti tuos pačius europietiškus standartus, pritaikyti mūsų erdvėje įprastas teisines ir vertybines sistemas. Tokios didelės valstybės, ekonominės ir karinės galios prisijungimas stipriai tonizuotų visą ES ir atitiktų Lietuvos nacionalinį interesą.
Dirbdamas Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose kartu su visos Europos liberalais per pastaruosius metus pasistengėme, kad ES plėtra vėl būtų politinės darbotvarkės smaigalyje. Šiuo metu mums kyla dar didesnis uždavinys telkti politinę paramą užtikrinant, kad netrukus pasipildytų ir ES, ir taip sutvirtėtų Lietuvos žmonių interesas.
Arminas Lydeka yra Seimo narys, liberalas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.