Artūras Skardžius. Bandoma sugrąžinti sovietinius laikus

Seime valdančiųjų buldozeriu buvo prastumtas privačios žemės atėmimo iš piliečių įstatymas. Naujai priimtos Žemės įstatymo pataisos skelbia: „žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas.“ Sprendimą perimti iš jūsų privačią žemę galės priimti Nacionalinės žemės tarnybos vadovas, gavęs savivaldybės tarybos prašymą.

Tai padaryti bus galima supaprastinta tvarka – pakaks „vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento“. Kitaip tariant, jūsų nuosavybė galės būti paimama visuomenės poreikiams, jei savivaldybės meras sumanys jūsų sklype pasodinti kokį krūmą ar medelį.

Valdantiesiems nė motais, kad Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Paimti nuosavybę, už ją teisingai atlyginant, galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.

Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams, turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės narių teisėtų interesų. Todėl toks nuosavybės paėmimas, kuris numatytas valdančiųjų balsais priimtame Žemės įstatyme, yra neproporcingas siekiamam tikslui – tikslas įrengti želdinius nėra pakankamas, kad reikėtų apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę.

Be viso to, Žemės įstatymo pakeitimai Seimo narių buvo inicijuoti siekiant išspręsti vieną konkrečią ir valdžiai nepatogią situaciją Vilniaus mieste, į kurią jau senokai įklimpusi savivaldybė. Čia Pilaitės rajono gyventojai kovoja dėl Nadruvos parko išsaugojimo, parką savo rankomis sukūrė vietos bendruomenė. Tačiau valdininkai šį išpuoselėtą žemės lopinėlį išdalijo žemės nuosavybės atkūrimo laukiantiems vilniečiams ir taip sukėlė nesibaigiantį konfliktą. Taigi Seimas toliau tęsia ydingą praktiką, kai įstatymai keičiami dėl vienos konkrečios situacijos, kurią miesto savivaldybė turėtų išspręsti pati.

Svarbi detalė buvo ta, kad pataisų rengėjai savo iniciatyvą grindė konstitucine piliečių teise į poilsį ir laisvalaikį. Turėdami omenyje, kad želdynų įrengimas gali patenkinti šiuos poreikius. Tačiau Konstitucijos 49 straipsnyje įtvirtinta kiekvienam dirbančiam asmeniui laiduojama konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį turėtų būti suprantama kiek kitaip – kaip dirbančio asmens teisė gauti laisvą nuo darbo laiką.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje taip pat nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Jei Prezidentas pasirašys šį Seimo priimtą įstatymą, jis įsigalios nuo šių metų lapkričio. Seimo nariai, nepritariantys tokiam privačios nuosavybės „nacionalizavimui,“ ketina inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį teismą. Kreipimąsi ketina palaikyti ir nemažai valdančiųjų atstovų.