Artūras Skardžius. Energetinio karo generolai slepiasi krūmuose – taip mūšio nelaimėsime

Lietuvoje vyksta energetinis karas, tačiau mes iki šiol nežinome, kas yra šio karo generolai. Tiksliau, žinome, kas jais turėtų būti – finansų ministrė Gintarė Skaistė ir energetikos ministras Dainius Kreivys, tačiau akivaizdu, kad tokie „generolai“, besislapstantys šešėliuose ir nelabai žinantys, kas vyksta jų kariaunoje, valstybę gali nuvesti į pražūtį.

Mūsų energetikos sektorius yra gan sujauktas dar nuo 2011 metais A. Sekmoko vykdytos pertvarkos. Didžiausias veikiantis subjektas energetikoje yra AB „Ignitis grupė“ su energijos skirstymo operatoriumi ESO – jie priklauso Finansų ministerijai, o perdavimo tinklai „Litgrid“ ir „Klaipėdos nafta“ su suskystintųjų dujų terminalu ir laivu „Independence“ – Energetikos ministerijai.

Premjerės neskelbtu nurodymu, energetikos ministras D. Kreivys vadovauja visam energetikos sektoriui, tačiau atsakomybės už AB „Ignitis grupė“ veiklą iš jo nepareikalausime, nes tai Finansų ministerijos veiklos laukas ir jos atsakomybė. Pačiam energetikos ministrui nelabai rūpi ir jo paties kontroliuojamos įmonės, pavyzdžiui, iš kur „Litgrid“ gauna pajamas ar kaip išleidžia pinigus. Pasirodo, kad „Litgrid“ iš kainų skirtumo, vadinamųjų „perkrovos pajamų“, per pirmąjį pusmetį gavo 128 milijonus. Tad kur tie pinigai? Žvelgdami į ataskaitas matome, kad per tą laiką „Litgrid“ nurodo patyręs daugiau kaip 9 mln. eurų nuostolio. Kaip tai įmanoma?

Akivaizdu, kad nei Finansų ministerija, nei Energetikos ministerija nevaldo nei UAB „Ignitis“, nei kitų energetikos įmonių. Taigi kyla klausimas – kas jas valdo?

Tikslai turi sutapti

Tad kokie yra Lietuvos energetikos monopolinių įmonių tikslai? Ar jie sutampa su valstybės tikslais?

Jeigu monopolininkas deklaruoja, kad jo tikslas – didinti įmonės vertę ir išmokėti dividendus akcininkams, tai valstybės tikslas aiškus – kad gyventojai įsigytų energijos už prieinamą, o verslas – už konkurencingą kainą. Tad ar galima laimėti mūšį, jei generolai vadovaujasi viena strategija, o jo kariauna – absoliučiai kita?

Ministrai vien rašydami „lūkesčių“ laiškus valstybės valdomų energetikos įmonių nepriklausomoms valdyboms su viltimi, kad į juos bus atsižvelgta, dabartinės padėties tikrai nepakeis, o ateityje galime susidurti su rimtomis problemomis elektros tinkluose.

Kodėl pagaminama mažiau?

Štai AB „Ignitis gamyba“ per pirmąjį pusmetį pagamino beveik perpus mažiau savos generacijos elektros energijos, iš viso 566 GWh. Kalbame apie Elektrėnų elektrinę, Kauno hidroelektrinę ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.

Pernai metais tuo pačiu laikotarpiu buvo pagaminta beveik 1000 GWh. Kyla klausimas, kodėl sumažėjo gamyba? Pasirodo, priežastis yra akivaizdi – AB „Ignitis gamyba“ nuėjo pačiu lengviausiu keliu, kad gautų pajamų už nevykdomą gamybą – už antrinį ir tretinį galios rezervą.

Įranga, gaminanti elektros energiją, stovi, o pinigai dešimtimis milijonų plaukia į jų sąskaitas. Prie galios rezervų tiekimo paslaugos nebuvo prileistos ar buvo dirbtinai sukelta kliūčių tokioms įmonėms kaip, pavyzdžiui, AB „Achema“, Mažeikių, Panevėžio įmonės, kurios turi generavimo pajėgumus ir galėjo teikti galios rezervo paslaugas.

Plano reikia dabar

Visiems akivaizdu, kad Vyriausybė vėluoja su sprendimais, tačiau nematyti, kad ji turėtų planą, kaip laimėti šį energetinį karą. Klausytis valdančiųjų išvedžiojimų, kad 2030 metais tapsime elektros energiją eksportuojančia valstybe, yra mažų mažiausiai juokinga. Mums reikia plano dabar, šiai žiemai, ateinantiems metams.

Turi būti aiškiai deklaruota, kad verslas ir gyventojai gaus pinigų kompensacijoms, nes Vyriausybė nesugebėjo suvaldyti didmeninių energijos kainų, todėl privalo dalytis našta.

Negalime toleruoti to, kaip šiandien veikia monopolinės energetikos įmonės, valdomos valstybės. Jų tikslai turėtų būti tokie patys kaip valstybės. Priešingu atveju valstybę užgrius didelės socialinės problemos. Valstybė privalo susigrąžinti energetikos įmonių valdymą. Tai būtų reikšmingas žingsnis įveikiant šią krizę.