Tačiau tiesa kita. Lietuvos politikai dažnai naudoja Skandinavijos mokyklų pavyzdį, kur kiekviena mokykla, nepriklausomai nuo to, ar ji privati, ar valdiška, miesto centre, ar rajono pakraštyje, suteikia vaikams gerą ir kokybišką išsilavinimą. Deja, net Vilniuje pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atliktus tyrimus (IEA PIRLS, IAA TIMS, EBPO PISA), beveik pusės mokyklų ugdymo kokybė žemesnė nei Lietuvos vidurkis, o ką jau kalbėti apie mažesnes rajonų mokyklas.
Tuo tarpu Lietuvoje auksu žiba privatus UAB’inis švietimas, kuris stebina pelningumo rodikliais ir, kaip nekeista, jis susijęs su į „žmonių partijos“ titulą pretenduojančios konservatorių partijos lyderio šeimos verslu.
Kai matome tokį UAB‘inį švietimo pelningumą ir jo sąsajas su vienos iš pagrindinių Lietuvos partijų, kuri atstovaujama visose valdžios struktūrose, kurios priima sprendimus dėl Lietuvos švietimo ir jo finansavimo, vadovais, kyla sąmokslo teorijos verta išvada – ar kas nors nori, kad valstybės ir savivaldybės ugdymo paslaugų kokybė gerėtų, tėvai be rūpesčių gautų vietą savivaldos darželiuose, o mokytojai turėtų orų atlyginimą?
Spaudoje mirga „Vaikystės sodo“ ir Karalienės Mortos mokyklos Registrų centrui pateiktos finansinės ataskaitos. Jose nurodoma, kad darželiai 2018 metais gavo 5 mln. eurų pardavimo pajamų, uždirbo 764 tūkst. eurų grynojo pelno, o mokyklos gavo 3,6 mln. eurų pajamų, uždirbo 941 tūkst. eurų grynojo pelno.
Taip, taip. Sunku patikėti, bet pelningumas – 30 proc. ir daugiau. Gal kas žinote tokių verslų daugiau, kur pelningumas 30 procentų? Prašau nevardinti nelegalių verslų, pvz., prekybos ginklais, narkotikais ir t. t.
Tačiau tokiam pelningumui pasiekti yra būtinos sąlygos: reikia paslaugų deficito – vietų trūkumo savivaldybės darželiuose, nekokybiškų valstybės išlaikomų mokyklų ir, svarbiausia, mokesčių mokėtojų subsidijų.
Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. patvirtino tvarką dėl 100 eurų kompensacijos vaikams, kurie negauna vietos sostinės savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Šio Tarybos sprendimo tikslas buvo paskatinti, kad atsirastų daugiau privačių darželių ir kartu sumažinti tėvų mokamus mokesčius.
Sutikite, tėvams per mėnesį mokėti maždaug nuo 300 iki beveik 500 eurų nėra pigu. O jei šeimoje du ar daugiau vaikų, tai tampa nepakeliama našta. Panašias tvarkas turi ir daugiau didesnių savivaldybių ir tik ten rasite „Vaikystės sodą“ ir Karalienės Mortos mokyklą.
Per metus Vilniaus miesto savivaldybė skiria 7 mln. eurų kompensacijoms (tai tolygu dviejų darželių statyboms), papildomai tokias įstaigas atleidžia nuo nekilnojamojo turto mokesčio, kai kurioms jų suteikia patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Jei tokios įstaigos vykdo ugdymo programas, tai papildomai skiriamos ir mokymo lėšos (mokinio krepšelis).
Šiuo metu 100 eurų kompensaciją gauna visos privačios įstaigos, nepriklausomai nuo juridinio statuso, ar yra viešosios įstaigos, ar uždarosios akcinės bendrovės. 100 eurų kompensacijas gauna apie 130 viešųjų įstaigų ir 15 uždarųjų akcinių bendrovių. Dauguma jų gauna ir mokymo lėšas. Štai čia ir prisideda problema, kuri iškreipia konkurenciją ir sudaro nelygias sąlygas teikti viešąsias paslaugas.
Kaip žinome, VšĮ statusą turinčių įstaigų steigėjai negali išsimokėti dividendų ir privalo uždirbtą pelną reinvestuoti į savo veiklą. Kartu jos skatinamos imti mažesnį mokestį iš tėvų. Tuo tarpu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, turinčios uždarosios akcinės bendrovės statusą, siekia pelno ir jį išmoka savo akcininkams.
Tokia situacija neatitinka viešojo intereso ir neužtikrina, kad savivaldybės skirtos lėšos bus skiriamos atitinkamos įstaigos veiklai plėtoti.
Tiesa, tokiam pelningumui būtina ir dar viena sąlyga – turėti Landsbergių pavardę. Ar įsivaizduojate, kad, pavyzdžiui, Karbauskio, Kirkilo ar Zuoko žmona galėtų turėti tokį privatų verslą, kurio 30 proc. ir daugiau pajamų sudarytų mokesčių mokėtojų pinigai?
Tikrai ne! Gabrielius Landsbergis iš karto apkaltintų valstybinių mokyklų sąmoningu žlugdymu ir pateiktų įstatymo projektą, pagal kurį mokesčių mokėtojų pinigai (savivaldybių kompensacijos, ugdymo lėšos, NT mokesčio lengvatos) negalėtų būti skiriamos UAB‘o statusą turinčioms ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo bei švietimo įstaigoms. Ir jis būtų teisus! Mokesčių mokėtojų lėšos turi būti skiriamos tik VšĮ statusą turinčioms šveitimo įstaigoms, kurios plėtotų paslaugas, gerintų jų kokybę, o ne augintų mokesčių mokėtojų lėšomis akcininkų pelnus.
Taigi, mieli mokytojai, jei neisite teisybės ieškoti Landsbergio (anūko) Seimo darbo kabinete, tai tada eikite pas juos mokytis, kaip greitai įkurti savo švietimo UAB‘ą.
P. S. Negi Seime neatsiras nė vieno Seimo nario, kuris įregistruotų įstatymo pataisą, kad viešosios lėšos gali būti skirtos tik VšĮ statusą turinčioms įstaigoms, kurios teikia ugdymo paslaugas. Priminsiu, Lietuvos laisvės sąjunga du kartus bandė tai padaryti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, bet konservatorių ir Laisvės partijos atstovai neleido pradėti net viešos diskusijos.