Atsakau. Suprantama, kad kritikuoju tuos, kurie yra valdžioje ir iš kurių kažko tikėjausi. Kaip ir dauguma Lietuvos žmonių. Iš kurių nieko nesitiki, tai į juos dėmesio ir nekreipi. Tiesiog nėra prasmės.

O iš konservatorių partijos ir jų skambių pažadų, geros, nors ir labai įvairios, komandos bei solidaus įvaizdžio tikėtasi daug. Ir ne pirmą kartą. Daug tikėjosi jų rinkėjai ir tie, kurie nebalsuoja, bet vertina šią partiją dėl kovų už Lietuvos laisvę ir tvirtą laikyseną.

Tačiau tai praeitis. Tos konservatorių partijos, už kurią balsuodavo jau kelios kartos rinkėjų, seniai nebėra. Konservatorių partija seniai užvaldyta šeimų grupių, visokiausio plauko partokratinių „eurųčiulpių“ ir interesų klanų, kurie veikia partijos viduje ar šalia. Ir kurie meistriškai kraunasi kapitalą piktnaudžiaudami rinkėjų pasitikėjimu. Kaip jie keldami brangaus šampano taures sako, rinkėjai už konservatorius vis tiek balsuos, nes mes esame užėmę „kovotojų už laisvę“ ir „teisuolių nišą“... O visa kita nesvarbu.

Deja, svarbu, ir labai tikiuosi, kad konservatorių rinkėjai pradeda matyti skirtumą tarp partijos lyderių kalbų ir darbų. Norint nusimesti tą „eurųčiulpių“ ir partinės šeiminės rangos klaną konservatoriams yra tik vienas kelias – pralaimėti rinkimus. Tada visi tie „eurųčiulpiai“ išsilakstys kaip erkės ieškodami kitos aukos, kuri bus arčiau sprendimų dėl biudžeto ir Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų, valstybinių įmonių gerai apmokamų postų ar tiesiog galimybių daryti pagreitintą diplomatinę karjerą. Todėl kreipiuosi į konservatorių rinkėjus – padėkit konservatorių partijai atsinaujinti. Tik šį kartą – nebalsuodami už juos.

Reikia pavyzdžių?

Prašau: Kauno miesto staigus atgimimas – po kelių konservatorių kadencijų laikinoji sostinė tiesiog atsigavo. Gali patikti dabartinis meras ar ne, bet sunku nematyti jo ir jo komandos efektyvumo. Ir dirbant praktiškai karo su Vyriausybe sąlygomis. Konservatorių partinės nomenklatūros neveikimo virusas persimetė į Vilnių, kur net turint daugiau nei milijardu eurų didesnį biudžetą ir Vyriausybės pagalbą, galima pasigirti tik gatvių remontu ir Kinijos gamybos granito kelkraščiais.

Dabartinė konservatorių lyderiaujama Vyriausybė taip sukniso švietimą Lietuvoje, kad net trejus metus nesugebama vadovėlių atspausdinti ir egzaminų abiturientams be klaidų organizuoti. Mokytojai, tėvai ir mokiniai už galvų susiėmę. Tačiau pažiūrėkime, kaip klesti konservatorių partijos lyderių šeimos privatus švietimas. Po milijoną ar daugiau pelno per metus ir vilas evakuacijai karo atveju sau perka. Konservatorių partinė nomenklatūra išrado „UAB’inį“ privatų švietimą, nors puikiai žino, kad Europoje ir Amerikoje visos privačios mokyklos ir universitetai yra nepelno siekiančios institucijos. Nes ten suprantama, kad švietimas – tai misija, o ne pelnas akcininkams. Matyt, patirties sėmėsi iš Rusijos, nes ten daug UAB-mokyklų.

Konservatoriams priklauso „kilnojamos žemės’’ išradimas. 100 proc. nuosavybės teisių atkūrimas Vilniuje bei kituose miestuose supriešina gyventojus, kai vietoje žalio ploto daugiabučių kvartale po langais iškyla nauji daugiabučiai ar koks kitas komercinis objektas. Vsio zakonno (iš rus. viskas teisėta). Taip, taip, visi, nepatenkinti tokiomis statybomis, dėkokite konservatorių partijai.

Pažiūrėkime į leidimus saulės ar vėjo elektrinėms, kuriuos gudriai išsidalijo tarpininkai, prilipę prie konservatorių funkcionierių, o vėliau perparduos realiems investuotojams. Suskaičiuokime sudarbintus giminaičius valstybinėse įmonėse, Užsienio ministerijos savų „paturbintas“ karjeras, niekada neskęstantį konservatorių Mantą Adomėną ir pamatysite visišką šios partijos degradaciją. Ir tokių pavyzdžių galima minėti šimtais.

Konservatoriai virto visiška nomenklatūrine partija, savotiška komunistų partijos reinkarnacija Nepriklausomoje Lietuvoje.

O apgautieji – tik rinkėjai ir Lietuva. Jei galvojate apie konservatorių partijos ateitį, išeitis tik viena – nebalsuoti ir sukišti visą konservatorių frakciją į vieną liftą naujame Seime. Tada prasidės partijos atgimimas. Tikras, nes nomenklatūrininkai bus seniai išsilakstę po kitas partijas.

Ar rinktis ir balsuoti už partijas, kurios įrodė atsparumą interesų grupių spaudimui?