Artūras Zuokas. Seimo Pirmininkė turi pati inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo

Tikriausiai nustebote išgirdęs tokį teiginį. Juk kol kas, be vieno kito antikoalicnio „laisviečių“ akibrokšto, pagrindiniai koalicijos vedliai, konservatoriai, savo aukščiausiu ešelonu išreiškė visišką paramą ir pasitikėjimą politinės korupcijos byloje nuteistos Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkei, o taip pat ir Seimo vadovei Viktorijai Čmilytei–Nielsen.

Ką gi, koalicinėje sutartyje deklaruoti „politinės etikos“ standartai sėkmingai dūla, o Seimo valdančioji dauguma – Tėvynės Sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos frakcijos – kuria precedento neturintį atvejį Lietuvos politinėje sistemoje, kai nuteista partija ne tik nesitraukia iš koalicijos, bet jos deleguota atstovė be skrupulų lieka dar ir viename aukščiausių valstybės postų.

Akivaizdu, kad pati Seimo Pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen dar nepasiekė išsivysčiusiame demokratiniame pasaulyje priimtų politinės etikos standartų – partijos vadovui prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti. Arba, bent jau programa minimum, pačiai inicijuoti balsavimą dėl pasitikėjimo. Deja, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen pasirinko išsisukinėjimo ir garbės tokio aukšto rango pareigūnui nedarančią poziciją. O nuolatinis kartojimas, esą ji pati apie MG Baltic įtaką koncerno finansuotam Liberalų sąjūdžiui nieko nežinojo, nes partijos pirmininke tapo tik 2019 metais, mažų mažiausiai tinkamas naivuoliams ir akivaizdus visuomenės klaidinimas.

Atsistatydinti neketinančiai Seimo Pirmininkei belieka priminti apie daugiau nei iškalbingas jos politinės biografijos detales būtent iš MG Baltic „veiklos“ Liberalų sąjūdyje laikotarpio. Visų pirma, V.Čmilytė–Nielsen buvo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Seime nuo 2015. Per patį korupcinio skandalo įkarštį buvo partijos valdybos narė, o nuo 2017 m. partijos vicepirmininkė. V. Čmilytė–Nielsen dalyvavo Liberalų sąjūdžio sprendimų priėmime ir puikiai žinojo partijos kandidatų į Seimą finansavimo reikalus bei šešėlius.

Todėl dar iki Apeliacinio teismo sprendimo, nuteisusio Liberalų sąjūdį ir kitus politinės korupcinės bylos dalyvius, V. Čmilytės–Nielsen buvimas Seimo Pirmininkės poste kūrė demokratinei valstybei nepriimtiną situaciją, kai teisiamos partijos vadovė užėmė valstybines pareigas, turinčias įtakos parenkant ir skiriant teisėsaugos pareigūnus bei teisėjus.

Nepriimtina ir tai, kad „skaidrumą ir aukščiausius politinės etikos standartus“ koalicinėje sutartyje deklaravę partneriai to skaidrumo netaikė ne tik tuomet, kai vyko didžiausios korupcinės bylos Lietuvoje teisminis procesas, bet ir dabar, kai šioje byloje Liberalų sąjūdis, jo buvęs pirmininkas ir dar du aukšto rango partijos nariai buvo nuteisti. Vadinamojoje „MG Baltic“ byloje Liberalų sąjūdis pripažintas kaltu, o partijai skirta beveik 400 000 eurų piniginė bauda, kurią partija nori apmokėti biudžeto lėšomis.

Politinę etiką ir demokratines vertybes deklaruojančioje valstybėje nuteistos partijos vadovas atsistatydintų arba būtų atstatydintas iš vieno svarbiausių valstybėje posto. Deja, net po Apeliacinio teismo sprendimo valdančioji koalicija nekelia V. Čmilytės–Nielsen atstatydinimo iš Seimo Pirmininko posto klausimo ir taip kompromituoja visą partinę Lietuvos sistemą.

Tokia koalicijos partnerių, ypač konservatorių, parama V. Čmilytei–Nielsen tik sustiprina visuomenėje kilusias abejones dėl to, ar iš tikrųjų visos korupcinėje byloje dalyvavusios partijos sulaukė teisingumo – byloje minimi net keli TS(LKD) nariai kol kas išvengė atsakomybės. Atrodo, kad šios koalicijos vienybės pagrindas yra ne vertybės, o bendros nuodėmės.

Tačiau ne tik bendros nuodėmės, bet ir baimė gali vienyti šią koaliciją. Baimė, kad Seimo Pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen neatlaikys pasitikėjimo procedūros Seime – tam tiesiog pritrūks valdančiųjų balsų.

Ar valdančioji dauguma pademonstruos aukštesnius politinės etikos standartus ir išdrįs surengti Seime pasitikėjimo Seimo Pirmininke procedūrą? To reikalauja elementari politinė etika ir padorumas. Tegu Seimo nariai balsavimu parodo pasitikėjimą Seimo vadove ir kartu prisiima atsakomybę.