Artūras Zuokas. Vilniečiai permokėdami už šiukšles išlaiko partijų atstovus įmonėje VASA

Praėjusiais metais, po savivaldos ir merų rinkimų Lietuvoje, buitinių atliekų rinkliava nuo 2020 m sausio 1 d. daugiabučių namų gyventojams padidėjo beveik 70 proc. Ir tai dar ne pabaiga, nes greitai gyventojai gaus papildomas naujas sąskaitas už didelių gabaritų atliekų (DGA) tvarkymą, kadangi jos, pasirodo, į padidintą rinkliavos tarifą nepatenka. Ir tai dar ne pabaiga, nes Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kam ir kiek užkrauti naujai įrengtų požeminių konteinerių eksploatacijos išlaidas?

Taigi, kodėl Vilniuje šiukšlių surinkimas yra brangiausias Lietuvoje? Daugelį atsakymų pavyko gauti, tik sudalyvavus SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus“ (VASA) direktoriaus konkurse ir netikėtai jį laimėjus.

Nors mano pateikta VASA įmonės ateities vizija buvo ją likviduoti, tačiau savivaldybės administracijos komisijai ji tapo labiausiai tinkama. Ieškojo direktoriaus VASA veiklai, o pasirinko likvidatorių.

Ką tai rodo? Tai rodo, kad savivaldybės administracijos vadovai supranta, kad VASA yra nereikalinga. Puiku, tačiau kas trukdo, kad tokia savivaldybės administracijos pozicija netampa tarybos sprendimu?

Dar keisčiau, kad aš turiu priminti tai, ką 2019 m. viešai pasirašė meras, Laisvės, Tėvynės sąjungos, Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai „Vilniaus koalicijos programoje“, cituoju: „Integruoti SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ ir UAB „VAATC“ funkcijas, siekiant didesnio jų efektyvumo.“

Nors ir pasirašė, tačiau vietoje įmonės uždarymo tiesiog padidino rinkliavą vilniečiams. VASA uždarymui, kaip matau, prieštarauja pats meras ir kai kurie koalicijos partneriai. Tai pamatysime per artimiausią tarybos posėdį, nes aš bei „Laisvės ir teisingumo“ frakcija tokį tarybos sprendimą parengėme ir įregistravome. O kodėl prieštarauja, jau žinau.

Šiukšlių išvežimą vilniečiams brangina nereikalingų tarpininkų įsteigimas ir brangus politinių partijų atstovų jose išlaikymas. Būtent toks tarpininkas ir yra Savivaldybės įmonė VASA, kurios išlaikymas gyventojams 2020 m. kainuos 3 mln. eurų, nors prieš metus kainavo tik 2 mln. eurų.

Beveik visa VASA vadovybė susijusi su viena politine partija, kurios nariai ar susiję su šia partija asmenys moka sau atlyginimus daug didesnius nei mokėtų privačiame darbe. Šių metų liepos mėn. 14 d. laikinai einantis pareigas VASA direktorius su vienasmeniu VMS Administracijos direktoriaus Povilo Poderskio sprendimu padidino įmonės darbo užmokesčio fondą 395 000 eurų, sumažinant investicijas. Darbuotojų atlyginimai padidinti apie 40 proc., nors apie tai nėra paskelbta viešai.

Savivaldybės koridoriuose kalbama, kad taip buvo „nusipirktas“ Vilniaus konservatorių lojalumas, kad tik nepalaikytų interpeliacijos administracijos direktoriui P. Poderskiui. Pagal koalicijos susitarimą šią įmonę „politiškai kuruoja“ būtent konservatoriai.

Laikinai einantis VASA direktoriaus pareigas gauna didesnį atlyginimą už 0,5 etato, nei prieš tai buvęs vadovas už pilną, t. y. apie 3000 eurų, tuo pačiu metu pilnu etatu dirbdamas dar ir kitoje savivaldybės įmonėje „Vilniaus šilumos tinkluose“. Bendrai darbštuolis vilniečiams kainuoja beveik 10 000 eurų per mėnesį. Kaip Lietuvos premjeras ir Energetikos ministras kartu sudėjus.

VASA duomenų apsaugos pareigūno atlyginimas viršija 4 tūkstančius eurų. Pačioje VASA yra 56 etatai. Šalia brangiai apmokamų VASA vadovų papildomai dirba ekspertai ir patarėjai, nors jų pagrindinė darbovietė yra toje pačioje Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai yra kontroliuoti turintys asmenys, dirba kontroliuojamoje įmonėje! Įmonėje yra net 10 teisininkų etatų, kurie dirba su skolų išieškojimu. Tačiau tokią paslaugą geriau pirkti iš rinkoje veikiančių įmonių, kas būtų daug pigiau ir atitiktų liberalų principus.

VASA nuo 2019 m. balandžio m. nevyksta valdybos posėdžiai, o šiuo metu valdyba net nėra išrinkta, nors ankstesniosios įgaliojimai nutrūko dar 2020 m. vasario mėnesį. Vienintelė savivaldybės įmonė 2020 m. nėra gavusi iš mero lūkesčių deklaracijos (taip poetiškai dabar vadinami įmonių planai). Man pradėjus gilintis į situaciją, savivaldybės vadovai uždraudė susitikti su VASA įmonės kolektyvu bei teikti informaciją susijusią su įmonės veikla.

Lietuvoje įprasta praktika, kad rinkliavą administruoja regionų atliekų tvarkymo centrai, pvz., Alytaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Tauragės, Telšių regionų atliekų tvarkymo centrai. Tik Vilnius turi savo atskirą savivaldybės įmonę. Ją likvidavus ir dalį funkcijų perdavus Vilniaus miesto savivaldybei, o vežėjų priežiūrą – Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC), šiukšlių išvežimo kaina galėtų sumažėti apie 15 proc. Ir darbų kokybė pagerėtų, nes būtų aiškumas, kas už ką atsako.

Todėl nesuklysiu pasakęs, kad vilniečiai mokėdami už kiekvieną šiukšlių kilogramą išlaiko politinių partijų veikėjus ir permoka už politinius sprendimus.

VASA konkurse direktoriaus vietai užimti dalyvavau ne dėl didelio siūlomo atlyginimo – 5 800 eurų, o dėl tikslo – prieiti prie informacijos, kuri „atvirame“ mieste slepiama. Savo pasiūlytą programą – likviduoti įmonę VASA – pagrindžiu veiksmu: likvidavimo sprendimai pateikti tarybai ir lauksime valdančiosios daugumos sprendimo. Taip panaikinu ir savo teorinę darbo vietą. Ir dėkoju už gerą įvertinimą.