Klausimų apie tai, kaip aš ir mano komanda „išmušime“ visus tuos kamščius iš sostinės gyvenimo. Klausimų apie tai, kas vilniečius labiausiai erzina ir kas jiems skauda. Skauda, kai miestas, visada buvęs modernumo ir lyderystės simboliu, tampa primirštu ir sunkiai pasiekiamu Europos užkampiu. Po ilgų metų sveiku protu nepaaiškinamos kovos prieš vairuotoją, gatvių siaurinimo ir kitų eksperimentų turėsime pradėti nuo paprasčiausių, bet būtinų dalykų, kurie grąžins vilniečiams patogumą gyventi ir judėti.
Ir nesvarbu, kurioje Vilniaus vietoje – miesto centre ar priemiestyje – žmogus gyvena. Patogu turi būti visiems. Gaila vilniečių prarasto laiko. O juk lygiai prieš dešimt metų, 2012-aisiais, pasaulinė navigacinių sistemų gamintoja „TomTom“ paskelbė, kad Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose fiksuojami didžiausi kamščiai. Pagal 4-ias „TomTom“ kategorijas tais metais Vilnius jau buvo „žalioje“ kategorijoje, t. y. kelionėje buvo sugaištama iki 15 proc. papildomo laiko. Taip buvo...
2021 metais „TomTom“ sudarytoje eismo intensyvumo reitingų lentelėje Vilnius užėmė 108 vietą ir pakliuvo į „oranžinę“ (27 proc. spūsčių) kategoriją. Vidutiniškai vilniečiai kamščiuose praleido 62 valandas per metus, o dirbantys nuo 8 h iki 17 h ir važiuojantys piko metu – net 119 valandų, t. y. beveik 5 dienas per metus. Šie skaičiai neapima nei „Covid-19“ ribojimų, kai dalis dirbo nuotoliniu būdu namuose, nei Vilniaus gatvių siaurinimo, mažinusio gatvių pralaidumą. Todėl tikėtina, 2022 m. statistika bus dar blogesnė.
Tad, kai manęs klausia, negi iš tikrųjų galima padaryti, kad Vilnius būtų be kamščių gatvėse? Atsakymas – taip. Vilnius gali būti miestas be kamščių, kur kelionėse vairuotojas sugaištų ne daugiau kaip 15 proc. papildomo laiko piko metu. Todėl pristatome programą, ką ir kaip padarysime, o jeigu visiškai tiksliai – kokius savo pradėtus darbus pabaigsime, kad Vilnius vėl būtų be kamščių gatvėse.
Ir dviračio čia neišradinėsime, nes daugelis mūsų siūlomų priemonių yra įtrauktos į daugelį miesto dokumentų, taip pat Darnaus judumo programą ar jos papildymus. Tiesiog pastaruoju metu niekas nesilaikė pačių priimtų sprendimų, o ,,anoniminiai humanizuotojai“ darė eksperimentus, mažinusius gatvių pralaidumą bei eismo srauto vidutinį greitį. Suprantama, esame realistai, bet jau turėdami patirties – ir čia priminsiu savo moto – sieksime neįmanomo!
Todėl „Vilniaus be kamščių gatvėse“ programą sudaro trys dalys: ilgalaikė strateginė, ketverių metų kadencijos ir, žinoma, skubios priemonės. Jas pavadinčiau gatvių „higienos priemonėmis“: pavyzdžiui, kad piko metu papildomai eismo neapsunkintų dar ir gatvių remonto ar miesto tvarkymo darbai.
Sunku patikėti, kad Vilnius kaip viena iš Europos sostinių iki šiol vis dar neturi iki galo suformuoto gatvių tinklo. Per 8 metus Vilniuje nepastatyta nė viena nauja magistralinė gatvė, įrengta tik viena dviejų lygių sankryža Liepkalnio ir Žirnių gatvėse, o jos projektavimas pradėtas 2014 m. Visa kita – kosmetiniai remontai.
Neįrengtos Šiaurinė, Mykolo Lietuvio, Taurupės gatvės. Tokie laikini sprendimai kaip, pavyzdžiui, esamos žvyro dangos išasfaltavimas Mykolo Lietuvio, Taurupės gatvėse neišsprendžia pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo saugumo. Neišplatintos su pėsčiųjų ir dviračių takais, gatvių apšvietimu, želdynų juostomis, saugiomis sankryžomis ir pėsčiųjų perėjomis Eišiškių, Žaliųjų ežerų, Liepkalnio, Tarandės gatvės, Nemenčinės kelias iki miesto ribos, Pavilnionių gatvė, sujungiant ją su Ukmergės ir Justiniškių gatvėmis. Neįrengtos dviejų lygių sankryžos Kalvarijų ir Ozo gatvėse, prie Gariūnų turgavietės, neįrengtas tunelis į Tarandės gyvenvietę, neišspręsta analogiška situacija Minsko plento ir Gurių gatvės sankryžoje ir t. t. Todėl šie darbai yra mūsų prioritetas. Priminsiu, per pastaruosius 8 metus Vilniaus biudžetas padidėjo beveik 3 kartus, ir, deja, nebuvo pasinaudota Europos Sąjungos finansavimo galimybėmis 2015–2022 m.
Visada buvau dviračio ar kito ekologiško transporto entuziastas. Bet dviratį vertiname kaip galimą susisiekimo priemonę tik šiltuoju metų laiku. Neturime pamiršti, kokiame klimate gyvename. Dviratis nėra susisiekimo alternatyva. Ir turime baigti tuos „hipsteriškus“ pareiškimus, kai gruodžio mėnesį sakoma mamai ,,sodinkit vaikus ant dviračio ir važiuokit į darbą ar darželį“ ar kai meras pareiškia „Facebook‘e“, cituoju : „Aš realiame gyvenime pasirinkau negyventi priemiestyje ir neleisti savo laiko priemiestiniams rūpesčiams. Ir labai džiaugiuosi tuo.“
Priemiestyje gyvenančiai mamai nereiktų dalyti tokių ciniškų patarimų, jei viešasis Vilniaus transportas atliktų savo misiją. Juk iki šiol neįdiegtas viešojo transporto prioritetas eismo valdymo sistemoje. A juostų plėtra praktiškai nevyko, išskyrus paskutinius metus. Tad nors viešasis transportas ir buvo gerokai atnaujintas – padaugėjo ir naujų autobusų, ir maršrutų, – JUDU duomenimis, kelionių skaičius viešuoju transportu nuo 2015 m. tik mažėjo (nevertinamas „Covid-19“ laikotarpis!). Dabartinis viešasis transportas išsėmė savo galimybes ir likome vienintelė sostinė Europos Sąjungoje, kuri neturi greitojo tramvajaus ar kitos talpesnės bei kokybiškesnės viešojo transporto priemonės.
Vilnius turės ir modernią, patogią, ir kartu labai atraktyvią estakadinę viešojo transporto susisiekimo oro liniją. Ji sujungs Šeškinės kalną su miesto centru ir pasiūlys vilniečiams visiškai nuo automobilių kamščių nepriklausomą keliavimo alternatyvą.
Kitas vilniečių galvos skausmas – parkavimo vietos mieste ir prie namų. Būtinas išmanus Vilniaus automobilių stovėjimo vietų valdymas, tam skirta programėlė, kuri integruotų viešąsias ir privačias parkavimo vietas, numatant galimybę navigacijos programoms nuvesti iki rezervuotos stovėjimo vietos. Paminėsime tik kelis svarbiausius projektus, o kitus rasite mūsų programoje „Vilnius be kamščių“. Tai požeminė dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė prie Lietuvos Operos ir baleto teatro (LNOBT) su įvažiavimais iš Jakšto, Goštauto ir Vilniaus gatvių. Nors čia mėlynoji zona, bet laisvų vietų niekada nerasite, jau nekalbu apie parkavimo chaosą. Įrengus požeminį parkavimą, būtų humanizuojama ir aplinka: prie Operos ir baleto teatro atsirastų skverai ir želdynai.
Panaikinsime chaosą keliantį kilpinį važiavimą Senamiestyje, o tranzitą ribosime apmokestindami įvažiavimą, kartu sudarydami galimybes palikti automobilius požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse šalia Senamiesčio. Visos požeminės aikštelės karo ar ekstremalios situacijos atveju galės būti naudojamos kaip slėptuvės.
Blogai įgyvendinamas „Statyk ir važiuok“ aikštelių įrengimas prie pagrindinių įvažiavimų į Vilniaus miestą Ukmergės, Kauno, Varėnos kryptimis. Šiuo metu į sostinę kiekvieną dieną atvyksta ir išvyksta apie 140–180 tūkstančių automobilių, o tai sudaro pusę registruotų lengvųjų transporto priemonių Vilniaus mieste. Todėl tai labai svarbi priemonė, kuri mažintų atvykstantį transportą į Vilnių iš aplinkinių Kauno, Ukmergės, Varėnos ir Molėtų savivaldybių. Būtent tai ir numatė Darnaus judumo planas dar 2018 m. – įrengti 7 km atstumu nuo centro modernias „Statyk ir važiuok“ aikšteles atvykstančiam transportui. Visi atvykstantys vairuotojai galės saugiai bei nemokamai palikti automobilį aikštelėse, kartu pasinaudoti nemokamu viešuoju transportu arba automobilių dalijimosi platformomis ir atvykti į miesto centrą. Visi į Vilnių atvykstantys automobiliai (neregistruoti sostinėje) bus papildomai apmokestinami didesniu parkavimo mokesčio tarifu. Gautos papildomos lėšos bus skirtos parkavimo problemų sprendimui daugiabučių namų kvartaluose.
Miestą be kamščių gatvėse padės sukurti ir pradinių klasių moksleivių pavėžėjimas į mokyklas ir iš jų. Įvairesnis darbo pradžios ir pabaigos laikas valstybės bei miesto institucijose, ugdymo ir sveikatos įstaigose, taip pat didelės traukos objektuose, taip sumažinant piko valandų apkrovimą gatvėse ir viešajame transporte.
O šiltuoju metų laiku išplėsime „oranžinių“ dviračių dalijimosi sistemą ir įvesime papildomai e-dviračius. Planuojama apie 300 vietų su 1500 vnt. dviračių, užtikrinant patogų paslaugos pasiekiamumą kas 400–500 m. Kartu palaikysime e-skuterių plėtrą mieste. Esame šalininkai visų dalijimosi priemonių bei platformų pritaikymo Vilniuje.
Dar vienas greitas, bet labai reikalingas sprendimas – pakeisime automobilių stovėjimo vietų žymėjimą, įvesdami atskirą rezervuotų vietų žymėjimo spalvą, apsaugodami gyventojus nuo atsitiktinių baudų.
Ir tai tik dalis pasiūlymų, kuriuos aptarsime drauge ir tikrai įgyvendinsime. Mes nebeturime nei laiko, nei prabangos gyventi Vilniuje, kuris negirdi, ką sako miesto gyventojai, ir pamiršo, kad jis yra Lietuvos sostinė!
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.