Valdančiosios koalicijos apsisprendimą vainikuojate Jūs, Ramūnai Karbauski, tai yra Jūsų citata: „Mums nesuvokiama, kodėl yra trukdoma išlaikyti emigrantų ryšį su savo tėvyne“. Kadangi ryšys su pasaulyje pasklidusiais tėvynainiais man rūpi ne mažiau negu Jums, pasinaudosiu atviro laiško žanru ir pamėginsiu Jums šį bei tą priminti. Tikiuosi, neprieštarausite.
Gerbiamas Ramūnai Karbauski, šimtus kartų tikinote, kad vadovaujatės konstituciniais valstybės valdymo principais, o ne politinių žaidimų logika. Bet Jūs žaidžiate, nes jau prieš gerus metus (2017 rugpjūčio 8 d.) įregistravote Seime Lietuvio paso įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų projektus. Tuo būdu su kolegomis pareiškėte, kad esate įsitikinęs, jog Lietuvio pasas puikiausiai išsaugo kitos šalies pilietybę priėmusio lietuvio ryšį su Tėvyne.
Tad kas nutiko, kodėl pamiršote tą gražią iniciatyvą? Traukite ją iš stalčiaus.
1. Lietuvos pilietybė — tik papildoma privilegija
Jūs sakote, kad daug išeivių, ketinančių įsigyti kitos valstybės pilietybę (ar jau įsigijusių ją) norėtų išsaugoti meilę ir jausmus Lietuvai. O jei pasilaikytų ir “prigimtinę” Lietuvos pilietybę, kaip priedą, tai ir jausmai esą išliktų.
Jūs įsitikinęs, kad jiems kažkas trukdo išsaugoti tuos jausmus? Ar kas uždraudžia grįžti į Tėvynę? Uždraudžia dirbti jos labui?
Taip, pasakote Jūs, dabartinė konstitucinė norma atima Lietuvos pilietybę iš prisiekusių kitai valstybei. Ar tai blogai? Juk tokiu būdu žmogui primenama, kad gyventi su dviguba pilietine sąžine tikra bėda. Pasirinkus daugybinį kelią, pradingtų ir pati pilietybė, būtų naikinama jos esmė – išimtinis ryšys su savo šalimi.
Jūs puikiai šitai žinote.
O paskaitę Jūsų projektus, mes puikiai žinome ir kitką: priėmusiems kitos šalies pilietybę į pagalbą atskuba Lietuvio pasas.
Pasas, kuris geriau negu vadinamoji dviguba pilietybė pasako lietuviui, kad Tėvynė jo laukia — jo, apsisprendusio gyventi kitos valstybės labui. Kilminis lietuvis bet kurioje diplomatinėje Lietuvos atstovybėje, galės gauti Lietuvio pasą.
Kam? Tam, kad į Lietuvą įvažiuotų be vizos, kad galėtų atsiųsti mokytis čia savo vaikus kaip lygius visiems Lietuvos vaikams, galėtų čia laisvai nuolat gyventi, dirbti,r t.t. Lietuvio pasas neleis tik vieno — rinkti Tėvynėje negyvenantiems Seimo ir prezidento. Dalyvauti referendumuose.
Lietuvio pasą gavęs kilminis lietuvis, jo šeima, vaikai ir vaikaičiai, nusprendę grįžti į Tėvynę galės bet kada lengvatine tvarka atkurti visateisę Lietuvos pilietybę.
Maža to, Lietuvio pasas apsaugo net ir pačią Lietuvos pilietybę nuo pažeminimo ir paniekinimo. Lietuvos pilietybė neturi tapti tik patogiu masiškai prieinamu priedu. Tarsi kokiu pilietybės rudimentu šalia įsigytos pagrindinės pilietybės svetimoje šalyje.
O juk tikrasis pažeminimas laukia ir tokio žmogaus, kai mokėdamas mokesčius vienur, balsuodamas ten už aukščiausią politinę valdžią, jis įsigeidžia „pabalsuoti“ dar ir ten, kur jis nei gyvena, nei dirba, nei mokesčius moka.
Norite sukurti kategoriją “piliečių”, kurie neturėtų savo valstybei pareigų, o tik teises? Tokiu atveju, kodėl ir kiti Lietuvos piliečiai nebūtų paskatinti pasekti jų pėdomis? Taip mažinsite emigraciją? Taip mažinsite norinčių priimti kitos šalies pilietybę skaičių?
Net ir gyvenantys Lietuvoje piliečiai juk būtų skatinami rinktis tokį kelią. Kam mokėti mokesčius? Kam tarnauti savo valstybei? Juk galima patarnauti ir kaimyninės valstybės interesams… Ar bent pamąstėte kur per ilgesnį laiką toks kelias nuvestų?
2. Valstybės išdavystė — daugybinė pilietybė
O dabar svarbiausia, ponas Ramūnai. Jūs Lietuvos piliečius, kurie gyvena ir kuria Lietuvoje, vertinate labai keistai, sakyčiau, kaip kokias nepilnavertes būtybes. Juk akivaizdu, kad likusieji Tėvynėje atsisakė išvykti, gauti kitą pilietybę ir gyventi su keliais pasais kišenėje. Keistuoliai, ar ne? O juk būtų naudinga turėti kelis pasus, sakote Jūs. Dėl viso pikto. Jeigu, tarkime, Tėvynė, pražus.
Tad visi Jūsų ir Jūsų aplinkos drauge su opozicija viešai skleidžiami išvedžiojimai ir pseudopatriotiškos emocijos apie mistinius lietuvių ryšius per fiktyvią pilietybę, t.y. įdiegus daugybinę pilietybę išsivadės. Nes išeivių ryšys su Tėvyne tik susilpnėtų. Liktų jausmai jausmeliai „apie Tėvynę“, ir iš esmės ne kažin kas. Bet ir dar baisiau: silpnėtų saitai su Tėvyne net likusiųjų čia gyventi sielose.
Kaipgi kitaip, jeigu likimo namuose faktas bus nuvertintas. Nebus pasididžiavimo vertas. O bus skatinamas „šansas“ bet kada pabėgti iš skęstančio laivo. Ne gelbėti jį, o būtent bėgti. Nes juk „aš — pasaulio pilietis“. Kai patogu, čia pagyvenantis ar apsilankantis
Valstybiškai mąstantiems politikams turėtų būti aišku kaip dieną: reikia siekti vieningo tikslo — mažinti išeivių, priimančių kitų šalių pilietybes, skaičių. Skatinti juos sugrįžti.
Tiems, kurie vis dėlto priima kitos šalies pilietybę, suteikti tikrą galimybę. Tikrą ryšį su galbūt laikinai apleista Tėvyne. Kaip? Suteikiant Lietuvio pasus. Referendumas dėl dvigubos pilietybės tik supriešins lietuvius.
Nejaugi Jūs nematote šios šviesos, Ramūnai? O gal Jūs tikrai nelabai nutuokiate, kas yra valstybingumas? O Jūsų partiečiai ir koalicijos nariai? Tokie pat, kaip Jūs? Ar tik paskui Jus paknopstom? Apie opoziciją jau nėra ką ir kalbėti.
Kažkodėl esu įsitikinęs, kad Jūs žinote, kas yra teisinga. Antraip nebūtumėte pasirašęs po Lietuvio paso projektu 2017 rugpjūčio 8 dieną.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.