Klaidinčiau sakydamas, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė iki šiol nieko nedarė dėl prastai veikiančios antros pakopos pensijų sistemos, tačiau visas darbas susivedė tik į elementarų veiklos imitavimą ir iš to gimusias kosmetines pataisas, kurios iki šiol Seimo taip ir nepasiekė.
Konstituciniam Teismui pažymėjus, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms disponuoti antrosios pakopos pensijų fonde sukauptais pinigais dar nesukakus senatvės pensijos amžiaus dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ministrė, tarsi nežinodama problemos, pradėjo viešąsias konsultacijas su gyventojais. Dar viena procedūra laiko gaišimui.
Kai po viešosios konsultacijos paaiškėjo tai, ką aplinkui žino visi, ministrė viešai pažadėjo pateikti Pensijų kaupimo įstatymo pataisas Seimui dar balandį. Gal kažkuriame stalčiuje jos jau ir guli, tačiau Seime įstatymo svarstymas taip ir neprasidėjo, nors jau gegužė.
Jei tikrai ministrė norėtų ieškoti sprendimų, tai Seime, paraleliai viešajai konsultacijai ir kitoms teisėkūros procedūroms, jų paieška galėjo prasidėti svarstant socialdemokratų užregistruotas įstatymo pataisas. Puikiai suprantame, kad pateiktos pataisos vėliau galėtų būti taisomos ir koreguojamos pagal ministerijos ir valdančiosios daugumos norus, bet būtų sutaupyta daug laiko. Kita vertus, išskyrus kelis niuansus, abejoju, ar valdančiųjų įstatymo projektas iš esmės kuo nors skirsis nuo socialdemokratų pataisų.
Seimo socialdemokratai siūlo leisti žmonėms, nesulaukusiems pensinio amžiaus, atsiimti dalį ar visą sukauptą sumą, išmokamą nesukakus senatvės pensijos amžiui, asmens ar jo šeimos narių kritinių ligų, artimojo mirties, nustatyto neįgalumo ar netekto darbingumo, dantų protezavimo bei stichinių nelaimių ir kitais būsto, priklausančio nuosavybės teise, netekimo ar sugadinimo atvejais. Jei konservatoriai norėtų kažką išbraukti, diskutuotume, jei pridėti – sveikintume.
Griežtai nesutinku tik dėl vienos televizijos eteryje išsakytos ministrės minties, kad, jei bus kitų, įstatyme nenurodytų svarbių atvejų, gyventojai, norėdami atgauti savo sukauptus pinigus, priežasties svarbą turėtų įrodinėti pensijų fondui. Kitaip sakant, turėsime maldauti fondo valdytojų, kad atiduotų mūsų asmeninius pinigus. Tai ne tik žmonių vaikymas, tačiau ir elementarios patyčios iš kaupiančių gyventojų.
Kadencijos pradžioje socialinės apsaugos ir darbo ministrė gyventojams teikė vilčių, kai kurie ją net lygino su buvusia ministre Vilija Blinkevičiūte, tačiau akivaizdu, kad empatijos stoka jaunųjų konservatorių atstovei stipriai kiša koją.
Nekalbu vien tik apie akivaizdų antros pakopos problemų sprendimo paieškos vilkinimą, bet, pavyzdžiui, ir apie paskatą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą. Nuolatinis programos lėšų trūkumas, milžiniškos jaunų šeimų, laukiančių paskatos, eilės, diskriminacinė nuostata dėl jaunų šeimų, gyvenančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar net toje pačioje Neringoje. Tarsi to būtų maža, abejoju, ar naujausios iniciatyvos mažinti paramos šeimoms dydį ir kiti ribojimai Seime kelią skinasi be ministrės žinios.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, beje, kaip ir visa Vyriausybė, negali pasigirti sprendimais, kurie reikšmingai gerintų gyventojų gyvenimus, tačiau dar turi galimybę iki kadencijos pabaigos imtis lyderystės ir sutvarkyti tai, kas turėjo būti padaryta kadencijos pradžioje.
***
Arvydas Mockus yra buvęs LR Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų partijos Neringos skyriaus pirmininkas.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.