Arvydas Mockus. „Lietuvos paštui“ nereikalingi žmonės

2019 m.: „Nuo rugpjūčio „Lietuvos paštas“ apie atleidimą jau įspėjo 360 paštininkų“. 2020 m.: „Lietuvos paštas“ vasarį planuoja atleisti 84 darbuotojus.“ 2021 m.: „Lietuvos paštas sausio 12 d. informavo, kad kovo–balandžio mėn. atsisakys apie 380 darbo vietų“. 2022 m.: „Valstybės valdomas Lietuvos paštas antradienį informavo Užimtumo tarnybą, kad preliminariai planuoja atleisti 592 darbuotojus“. 2023 m.: „Rugsėjo pabaigoje „Lietuvos paštas“ paskelbė, jog traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams pertvarkys laiškininkų tinklą bei atleis apie 400, arba 13 proc., visų darbuotojų.“

Štai tokios „Lietuvos pašto“ naujienos pastaruosius penkerius metus „džiugina“ šalies gyventojus ir pašto darbuotojus. Tūkstančiai jau atleistų ir dar šimtai savo atleidimo eilės laukiančių darbuotojų. Be abejonės, penkeri pastarieji metai „Lietuvos pašto“ darbuotojams dėl nežinomybės ir streso turėjo būti labiausiai varginantys ir gąsdinantys.

Valstybės valdoma įmonė tiek įsijautė į paslaugų efektyvinimą, optimizavimą ir masinį darbuotojų atleidinėjimą, jog pamiršo apie „Lietuvos pašto“ specialiuosius įpareigojimus, tarp kurių – „Periodinių leidinių kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams pristatymas. Šis įsipareigojimas apima laikraščių ir žurnalų <...> priėmimą iš leidėjų, paskirstymą ir pateikimą kaimo gyvenamųjų vietovių ir retai bei vidutiniškai tankiai apgyvendintų miestų prenumeratoriams.“

Teigiama, kad vien 2023 metais numatytos įmonės tinklo pertvarkos ir darbuotojų atleidimas „Lietuvos paštui“ sutaupys apie 4,8 mln. eurų. Nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas įmonei gal ir padės sutaupyti lėšų, tačiau niekaip neprisidės prie įmonei priskirtų specialiųjų įpareigojimų įgyvendinimo. Darbuotojų skaičiaus mažėjimas prisideda prie prenumeratos pristatymo įkainių kėlimo, o tai reiškia, kad tokios paslaugos poreikis regionuose mažės.

Tai reiškia ir tai, kad dirbtinai išbranginant periodinių leidinių pateikimą kaimo gyvenamųjų vietovių ir retai bei vidutiniškai tankiai apgyvendintų miestų prenumeratoriams, jų mažės, nes regionų gyventojai tiesiog neišgalės brangiau mokėti už prenumeratą. Prenumeratos pristatymo paslaugos paklausos mažėjimas gali būti pateikiamas taip, jog paslauga gyventojams nebeaktuali, todėl ilgainiui jos galima atsisakyti. Kodėl ne argumentas?

Uždaromos mokyklos, ambulatorijos, kitų įstaigų ir institucijų filialai regionus palieka tamsoje. Dar baisiau, jog ir valstybės valdoma įmonė prisideda prie šios tamsos regionuose. Sutikite, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai neturi kompiuterinio raštingumo, o jei ir turi, namie pas retą bus kompiuteris ir internetas, todėl mėgstamos nacionalinės ar regioninės spaudos atėmimas iš žmonių prie jų ir valstybės gerovės tikrai neprisidės.

Masinis laiškininkų atleidinėjimas ne tik, jog paveiks prenumeratos pristatymo įkainius, tačiau ir prisidės prie regioninės žiniasklaidos silpninimo. Akivaizdu, jog itin sudėtingą laikmetį išgyvenanti regioninė žiniasklaida naujos prenumeratorių mažėjimo bangos neatlaikys, o tai gali baigtis dar kelių ar keliolikos regioninių žiniasklaidos priemonių bankrotu. Gal žinote, kam tai aktualu?

Drastiškas „Lietuvos pašto“ darbuotojų atleidinėjimas tampa dar vienu ženklu, rodančiu, kad regionų politiką ir jų gyvybingumą turėjusi palaikyti dešiniųjų Vyriausybė elgiasi priešingai. Panaikinus dalį tarpmiestinių autobusų maršrutų į kai kuriuos atokius šalies kaimus jau nebeįmanoma nuvažiuoti, o atleidus paštininkus, kai kurie vieniši, kaimuose gyvenantys senoliai neteks vienintelių, retkarčiais juos su spauda aplankančių žmonių.

Grįžtu prie „Lietuvos pašto“ specialiųjų, jiems patikėtų įpareigojimų vykdymo. Tai nėra paprasta užduotis valstybės valdomai įmonei, tai yra dalis regioninės politikos, už kurios vykdymą „Lietuvos paštui“ skiriami valstybės biudžeto asignavimai.

Liūdina toks dramatiškas susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio negebėjimas tvarkytis su jam patikėtu sektoriumi ir jo nekompetencija, tačiau dar labiau liūdna dėl regionų atskirties, kuri valdžios sprendimų pagalba didėja greičiau, nei galima įsivaizduoti.