Arvydas Pocius. Pasiekti Lietuvos energetinę nepriklausomybę

Lietuva niekada iki galo nebus saugi, jeigu negalės pati pasigaminti tiek elektros, kiek reikia valstybės veiklai užtikrinti. Ukrainoje agresorius labiausiai taikosi sunaikinti energetikos infrastruktūrą, kad paralyžiuotų šalies gyvenimą ir palaužtų gynėjų valią priešintis. Elektros tiekimas – vienas iš strateginių valstybės prioritetų.

Elektros reikės vis daugiau

Lietuvos ekonomika auga, plečiasi elektronikos, aukštųjų technologijų įmonės, todėl kasmet didėja elektros poreikis. Be to, vyksta įmonių ir gyventojų perėjimas prie elektros, atsisakant iškastinio kuro. Elektromobiliai, išmaniosios sistemos, elektros šildymo sprendimai irgi prisideda prie poreikio turėti stabilų elektros tiekimą.

2000 m., kai Lietuva priklausė nuo Ignalinos atominės elektrinės generacijos, valstybėje buvo suvartota 7,7 TWh elektros energijos, 2023 m. suvartojimas išaugo iki 9,8 TWh, o 2030 m. turėtų pasiekti 11 TWh ir toliau elektros reikės vis daugiau. Valstybės institucijų pareiga – ieškoti sprendimų, kad augant elektros suvartojimui, augtų ir elektros gamyba.

Europos Sąjungoje (ES) taip pat auga elektros poreikis, kartu ES siekia pereiti prie netaršios gamybos. ES tikslas yra nulinė anglies dioksido emisija iki 2050 metų, o vienas iš pagrindinių žaliosios energijos šaltinių yra saulės ir vėjo gaminama elektra.

Energetinis saugumas

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, ilgą laiką buvo priklausoma nuo elektros energijos importo, ypač iš Rusijos. Tai buvo nepriimtina ir Lietuva atsisakė pirkti rusišką elektrą jau seniai, bet vis tiek savo gamybos pajėgumų neužtenka, todėl ją perkame Skandinavijoje.

Per pastaruosius du dešimtmečius daug dėmesio skyrėme atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai, siekdami mažinti priklausomybę nuo importuojamos elektros, skatinti tvarumą ir prisidėti prie kovos su klimato kaita. 2024 m. jau apie 65 proc. reikalingos elektros buvo pasigaminta iš atsinaujinančių šaltinių – vėjo ir saulės. Tai yra įspūdinga pažanga, bet to neužtenka.

Augant elektros poreikiui ir remiantis gerąja kitų šalių patirtimi, Lietuvai labai perspektyvu yra išnaudoti tai, ką ji turi – galimybę vystyti vėjo parkus jūroje. 2023 m. Europoje buvo įrengta rekordinė 4,2 GW galia ir patvirtintas rekordinis 30 mlrd. eurų vertės naujų projektų įgyvendinimas, paskelbė asociacija „WindEurope“. Pasak asociacijos pranešimo, jie optimistiškai vertina jūros vėjo energetikos ateitį Europoje ir tikisi, kad per artimiausius trejus metus elektros gamybos pajėgumai augs maždaug 5 GW kasmet. O ką ketiname daryti mes?

Mūsų galimybė Baltijos jūroje

Vėjo jėgainės jūroje gali veikti nuosekliau ir efektyviau nei sausumos, nes jūroje pastovesni vėjo greičiai. Tai leidžia gaminti elektros energiją net ir tada, kai sausumos vėjo jėgainės patiria svyravimus. Tai svarbu siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą energijos tiekimą visus metus. Išvystytas jūros vėjo sektorius leistų Lietuvai dar labiau integruotis su Skandinavijos ir Baltijos šalių energijos tinklais. Padaugėtų galimybių keistis elektros energija tarp šalių ir mažinti riziką dėl nepastovios energijos gamybos (pvz., kai vėjo nėra arba vėjo yra per daug). Jūros vėjo parkai gali dirbti dešimtmečius, užtikrindami ilgalaikį ir nuolatinį elektros tiekimą. Dėl savo didelio galingumo ir ilgaamžiškumo šie parkai yra ekonomiškai naudingesni, net jei pradinės investicijos gali būti didesnės.

Lietuva siekia pastatyti du vėjo parkus Baltijos jūroje. Pirmasis turėtų užtikrinti ketvirtadalį visos Lietuvos elektros poreikio. Antrasis jau leistų Lietuvai ne tik pasigaminti užtektinai energijos, bet ir grįžti į eksporto rinkas, ko Lietuvoje nebuvo nuo Ignalinos atominės elektrinės laikų.

Vos tik elektros nepriklausomybės darbai nuo žodžių perėjo prie darbų ir prasidėjo parengiamieji darbai vėjo parkams jūroje statyti, Lietuvos nedraugai sukruto.

Kremliuje duotas signalas tuoj pat pradėti juodinti ir šmeižti vėjo parkus, pakirsti pasitikėjimą statytojais, paskleisti pramanus apie nesaugumą, apie dideles kainas ir t. t. Gaila, bet tuoj įsijungė ir Lietuvos politikai, jau žinomi kaip nuolatiniai kovotojai prieš bet kokius energetinę Lietuvos nepriklausomybę stiprinančius projektus.

Valstybės interesas yra nesusvyruoti lemiamu momentu ir įgyvendinti tai, kas Lietuvai būtų sėkmės projektas ilgiems dešimtmečiams. Kaip savo laiku sėkmės istorija Baltijoje jūroje yra tapęs Būtingės naftos terminalas arba suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas Klaipėdoje.