Apie Kremliaus specialiųjų tarnybų veiklą trikdant ir bandant pakeisti rinkimų eigą pranešama visame Vakarų pasaulyje: JAV, Vokietijoje, Slovakijoje, Belgijoje ir kitur. Ypač tai akivaizdu Moldovoje ir Sakartvele, bet tik rumunai gebėjo reaguoti principingai.
Rumunija nėra toli
2014–2019 m. ėjau Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas Bukarešte. 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo invaziją į Rytų Ukrainos Donecko bei Luhansko sritis, todėl būti ambasadoriumi Ukrainos kaimyninėje šalyje tikrai buvo įdomu. Vyko tarptautinės konferencijos, susitikimai, renginiai, susiję su saugumo užtikrinimu Juodosios jūros regione. Kai buvau išrinktas į Seimą, dirbau Lietuvos ir Rumunijos tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininku, taigi nuolat domėjausi politiniais įvykiais toje šalyje. Dėmesingai stebėjau ir vykstančius pastaruosius rinkimus.
Lietuvoje nėra daug žinių iš Rumunijos, todėl ta šalis atrodo toli su savo aktualijomis. Taip nėra. Rumunija ilgai buvo socialistinė, vėliau sudėtingai ir sunkiai perėjo prie rinkos ekonomikos, susidūrė su demografinėmis problemomis, emigracija, tada įstojo į NATO bei ES ir patyrė įspūdingą ekonomikos šuolį. Nuo sausio 1 dienos Bukareštas galutinai prisijungia prie Šengeno erdvės, o planuose – euro įsivedimas. Taigi labai daug sąsajų su Lietuva. O dar bendra siena su kaimyne ir sąjungininke Ukraina bei nuolatinis Kremliaus dėmesys.
Rumunijos visuomenė ir politika irgi daug kuo panaši į lietuvišką. Provakarietiški politikai nuolat atakuojami populistų ir demagogų, kurie perša paprastus sprendimus sudėtingiems klausimams spręsti. Populistai nevengia apeliuoti į žemiausius žmonių jausmus. Skamba ir raginimai prijungti naujas teritorijas kuriant „Didžiąją Rumuniją“, „draugauti su Maskva“ ar tiesiog primityvios antisemitinės kalbos.
Maskvos veikimo būdas
Jau ne vienoje valstybėje pastebėtas rusiškas veikimo būdas – išnaudoti demokratiją ir laisvę paveikiant rinkimus per socialinius tinklus. Maskvos specialiosios tarnybos „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“ ir kitose platformose pasitelkia anonimiškumą bei galimybę per trumpus filmukus, antraštes, memus paveikti daugybę žmonių.
Staiga „iš niekur“ atsiranda patrauklūs nuotaikingi vaizdo įrašai, kurie greit išpopuliarinami. Tokiuose vaizduose jau sukasi politinė potekstė. Kartais atvirai, kartais paslėpta – arba pajuokianti ir žeminanti netinkamą Maskvai politiką, arba heroizuojanti „teisingą“. Lygiai taip pat pasistengiama, kad reikalingų politikų veikla būtų populiarinama per socialinių tinklų algoritmus. Tai veikia.
Kremliui tinkamas kandidatas į Rumunijos prezidentus Calinas Georgescu žaibiškai išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“. Jo paskyra sulaukė 3,6 mln. „patinka“, o kai kurie jo pasisakymai komentuoti po 8 tūkst. komentarų ir pasidalyti po 14 tūkst. kartų. Tai įspūdingi skaičiai.
Rumunijos žvalgyba nustatė, kad apie 25 tūkst. paskyrų „TikTok“ platformoje buvo siejamos su C. Georgescu rinkimų kampanija. Net 800 paskyrų buvo sukurtos dar 2016 m., bet buvo neaktyvios, o per rinkimų kampaniją „atsigavo“ ir ėmė uoliai remti Kremliui palankų kandidatą. Žvalgyba nustatė, kad kitame socialiniame tinkle „Telegram“ veikė grupė, koordinavusi rinkimų kampaniją „TikTok“. Netikros paskyros, daugybė kibernetinių atakų trikdant rinkimų kampaniją, kriptovaliutomis perkamos socialinių tinklų žvaigždės, influenceriai ir kiti organizuoti kišimosi metodai.
Rumunijos saugumo tarnybos pareiškė, kad tai buvo koordinuota ataka, kuri negalėjo būti organizuota kitaip, kaip tik remiant valstybės institucijoms, ir tai padarė Rusija. JAV pareigūnai tą patvirtino. Tuo remdamasis, Rumunijos Konstitucinis Teismas prezidento rinkimų rezultatus anuliavo.
Kremlius atakuos toliau
Rumunijoje atskleista Kremliaus ataka ir veikimo būdai rodo, kad Maskvos tarnybos yra gerai įvaldžiusios technologijas, turi pakankamai specialistų ir negaili pinigų kenkti Vakarų demokratijoms. Kas pasitvirtino vienoje šalyje, nėra abejonių, yra taikoma ir kitose. Sakartvelas, Armėnija, Ukraina, Moldova tokias atakas patiria nuolat ir labai intensyviai, o Vakaruose Kremlius ypač suaktyvėja per rinkimus.
Lietuvoje neseniai vykusiuose Seimo rinkimuose irgi buvo aktyviai naudojami socialiniai tinklai. Buvo vystomos įvairios sąmokslo teorijos, populiarinami Maskvai palankūs pasakojimai. Šnipo iš Šiaulių Eduardo Manovo sulaikymas irgi nėra atsitiktinumas. Tai sisteminė Kremliaus veikla. Lietuva kaip NATO ir ES narė yra priešiškų tarnybų dėmesio centre. Susiduriame ir netolimoje ateityje toliau susidursime su nedraugiška veikla.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.