Krizė rudenį pasmarkės, žada ekonomistai. Tačiau esu nuoširdžiai įsitikinęs, kad esmė - net ne ypatingoji padėtis, o pirmiausia - visuomenės bendrasis gėris.
Prieš priimant šį Konstitucinio Teismo sprendimą, Lietuvos laisvosios rinkos institutas skundėsi, cituoju, kad „Užuot atstatęs pensijų kaupimo lygį iki 5,5 proc., Seimas ruošiasi panaikinti kaupimą, automatiškai visus gyventojus grąžinant į „Sodrą“ bei „“pensijų fondai patys nežlugs, bet <…> tyčiniu ir valiniu sprendimu sužlugdyti ketina Seimas”.
Niekas privačių pensinių fondų neketina žlugdyti, net jei išvis būtų panaikinti dabartiniai 1,5% Sodros pervedimai į juos.
Pradėsiu nuo to, ar LLRI nori pasakyti, kad privatūs pensiniai fondai Lietuvoje, kurie yra vieni iš finansinių LLRI rėmėjų, dirba taip neefektyviai, kad be Sodros, kuri turi 9 mlrd. Lt. deficitą ir kurią LLRI dar visai neseniai siūlė naikinti, pinigų neišsiverčia? Kas čia Lietuvoje - Sodros (piliečių) „išlaikytiniai“?
Toliau pabrėšiu, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nėra prieš privačius pensinius fondus. Jei tik žmonės nori ir turi galimybių, tegul juose kaupia, tačiau savo pačių atsakomybe ir rizika, o ne Sodros (dabartinių pensininkų, ligonių, bedarbių ir kt.) bei valstybės biudžeto sąskaita.
Ką noriu tuo pasakyti? Dabar pensijų kaupimas antrosios pensijų pakopos privačiuose fonduose vyksta, panaudojant Sodros ir valstybės biudžeto pinigus, kurie realiai galėtų būti skirti einamosioms draudžiamosioms išmokoms, t.y., pensijoms, bedarbio, motinystės (tėvystės) ir kt. išmokoms.
Jei būtų įgyvendinta šiuo metu Vyriausybės siūloma antrosios pensijų pakopos reforma 2+1+1 (nuo 2016 m. – 2+2+2), kai pensijos privačiuose fonduose kaupiamos iš 2% privačių gyventojų pajamų, 1% - Sodros įmokų ir 1% - valstybės biudžeto, vis tiek viešieji pinigai gultų pirmiausia į privačių fondų sąskaitas.
Šiandien Lietuvoje yra 700 tūkst. pensininkų; dar 300 tūkst. gauna neįgalumo ir našlaičių pensijas. Jiems visiems mokama iš Sodros, ir nemaža jų dalis neturi kito pajamų šaltinio.
Sodros deficitas metų pabaigoje gali išaugti iki 10-11 mlrd. Dabartiniai 1,5% pervedimai nuo draudžiamųjų pajamų iš Sodros į privačius pensinius fondus valstybei kainuoja apie 0,4 mlrd. Lt. per metus. Tai yra dideli pinigai valstybei, kaip ir siūlomas 1%+1% (o ateityje – net 2%+2%).
Noriu akcentuoti, kad iš esmės tai nėra kalba apie Sodrą, o apie žmones: pensininkus, neįgaliuosius, bedarbius, motinas ir tėvus, auginančius vaikus, kurie yra nuo jos priklausomi.
Juo labiau artėjant antrajai krizės bangai, reikia būti solidariems. Negalima palikti dabartinių pensininkų tik su duonos kriaukšle. Nors pensijos buvo atstatytos į prieškrizinį lygį, realiai šiandien jos mažesnės dėl beveik 20% infliacijos.
Dėl to socialdemokratai siūlo mokesčių mokėtojų pinigus palikti ramybėje, o vietoj to skatinti žmones patiems savanoriškai pervesti nuo 1% iki 10% savo pajamų į privačius pensinius fondus, už tai jiems taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Dar paneigsiu porą „tiesų“, skleidžiamų LLRI. Pvz., kad Sodros pervedimų į privačius pensinius fondus sumažinimas arba panaikinimas neva reiškia „palaidoti galimybę susitaupyti senatvei“ arba „papildyti Sodros pensiją“.
Kiekviena(s) antrosios pensijų pakopos dalyvis(ė) pagal pensijų skaičiavimo formulę gali pasiskaičiuoti, kokia galėtų būti jo(s) pensija, dalyvaujant antroje pakopoje arba nedalyvaujant. Per elektroninę bankininkystę galima pasitikrinti, kokia pensijos dalis sukaupta antroje pakopoje.
Taip kiekviena(s) gali padaryti išvadą, ar apsimoka būti antrosios pensijų pakopos dalyviu. Deja, dabar daugelio būsimos pensijos (sumuojant Sodros ir antrosios pakopos pensijas) turbūt yra sumažėjusios, tiek dėl finansinės ekonominės krizės, tiek dėl privačių fondų valdytojų imamų mokesčių, tiek dėl infliacijos ir pinigų nuvertėjimo.
Kita „tiesa“, kad neva daugiau nei milijonas Lietuvos gyventojų išreiškė pasitikėjimą privačiais pensiniais fondais.
Daugelis neturėjo kito pasirinkimo kaip tik dalyvauti, nes juos automatiškai tam susaistė darbo sutartys, - jie buvo spaudžiami dalyvauti darbdavių. Kitus paveikė perteklinė, bet neinformatyvi reklama. Šiandien, nors užsiregistravusių šiuose fonduose yra beveik 1 mln., realiai įmokas į juos perveda tik apie 700 tūkst. Juose jau nedalyvauja daugiausia emigrantai ir bedarbiai.
Belieka apgailestauti, kad finansinis verslas ir LLRI manipuliuoja visuomenės nežinojimu, mato tik savo interesus bei nenori ir nesugeba suprasti bendros situacijos.
Tuo tarpu socialdemokratų pasiūlymas dėl antrosios pensijų pakopos reformos paragintų žmones pačius imtis iniciatyvos kaupti privačiuose fonduose, apsaugotų Sodrą ir paskatintų privačių pensinių fondų valdytojų ambicijas gyventi ne iš valstybės kišenės. Be to, jis būtų naudingas tuo, kad norintys dalyvauti antroje pakopoje būtų skatinami neimti atlyginimų vokeliuose, nes su didesne oficialia alga jie galėtų mokėti daugiau į pensinį fondą.
Socialdemokratai visų pirma remia profesinių pensinių fondų steigimą ir stiprinimą. Į juos darbdavių ir darbuotojų susitarimu būtų mokamos nustatytos reguliarios įmokos. Kaip daugelyje senųjų demokratinių valstybių, tai žmonėms garantuotų didžiąją dalį jų pensijos.
Antrosios pensijų pakopos reforma yra Lietuvos visuomenės bendrojo gėrio klausimas. Ar būtų palikti dabartiniai 1,5% pervedimai iš Sodros į privačius pensinius fondus, ar pasirinkta naujai siūloma pensijų reformos formulė 2+1+1, tai pirmiausia būtų naudinga privatiems pensiniams fondams, o ne Lietuvos žmonėms.
Todėl pensijų sistemą reikia reformuoti, stiprinant Sodrą (o ne ją silpninant), taikant mokesčių lengvatas kaupimui privačiuose fonduose bei skatinant socialinį dialogą ir kolektyvines sutartis, kurios padėtų pagrindą profesinių pensinių fondų kūrimuisi.