Apie nekilnojamojo turto ar progresinių mokesčių įvedimą daugiau net nekalbama, nors tai mus padaryti nuolatos ragina Tarptautinis valiutos fondas. Tačiau Andriaus Kubiliaus ministrų kabinetas vis tiek tęsia žiauraus taupymo politiką mažesnes pajamas gaunančiųjų sąskaita, nes negali sugalvoti arba nedrįsta imtis nieko geresnio.
Dabar pažiūrėkime, ką daro kitos valstybės, kuriose valdžią turi nebūtinai kairieji. Neseniai dešiniosios Prancūzijos ir Italijos vyriausybės užkrovė papildomą 3 proc. mokesčių naštą tiems, kurių metinės pajamos atitinkamai viršija 500 ir 300 tūkst. eurų. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas demokratas Barack‘as Obama planuoja pakelti mokesčius praktiškai vien tik turtingiesiems, siekdamas užtikrinti, kad joks namų ūkis, gaunantis daugiau nei 1 mln. dolerių per metus, vidutiniškai nemokėtų mažesnių mokesčių tarifų nei viduriniosios klasės šeimos.
Kad reikia kelti mokesčius turtingiesiems, ragina ir dešiniųjų pažiūrų britų savaitraštis “The Economist“. Anot jo, vien taupymo ir išlaidų karpymo, ypač krizei tebesitęsiant, neužteks. Be to, dėl mažinamų išlaidų labiausiai nukenčia neturtingesni, o viduriniosios klasės pajamos stagnuoja. Daugiausia išlošia turtuoliai, ypač globalizacijos sąlygomis, kai jie gali veiksmingai perkelti savo verslą ir pinigus ten, kur egzistuoja jiems palankiausi mokesčiai, - toliau aiškina leidinys.
Kaip įtakingasis savaitraštis siūlo tai padaryti, kad ir valstybių iždai papilnėtų, ir nenukentėtų verslumas bei investicijos, o turtingieji nepabėgtų į kitas šalis, kur žemesni mokesčiai? Daugelis vyriausybių kelia mokesčius pasiturintiems žmonėms, kurių pajamos viršija tam tikrą ribą.
„The Economist“ rekomenduoja atsisakyti įvairių privilegijų ir išimčių, kurios dažniausiai ir taikomos turtingiesiems, kartu supaprastinant ir visą mokesčių sistemą. Nekilnojamo turto mokestis padeda surinkti daugiau mokesčių iš pasiturinčiųjų, pernelyg nevaržydamas jų verslumo dvasios. Taip pat gerai yra sumažinti skirtumus tarp atlyginimų ir pelno apmokestinimo. Tokie pokyčiai padėtų surinkti daugiau mokesčių iš turtuolių ir nesulėtintų ekonomikos dinamikos, - tvirtina savaitraštis.
O Lietuvoje konservatorių ir liberalų Vyriausybė tik taupo ir taupo, o, jei mažina išlaidas, tai tik apkraustydama pensininkų ir mažiausiai uždirbančių žmonių kišenes. Ji mėgsta kartoti, kad tai socialdemokratai, būdami valdžioje, atstovavo stambiajam verslui, bet pati per trejus valdymo metus nesiėmė jokių mokesčių reformų, kurios priverstų mūsų turtuolius daugiau prisidėti prie kovos su krize ir apskritai prie bendros gerovės. 2008-aisiais per naktį „iškepta“ mokesčių pertvarka padarė žalos ir verslui, ir gyventojams.
Laisvosios rinkos institutas, stropusis laukinio kapitalizmo sergėtojas Lietuvoje, puola bet ką, kas tik drįsta šalyje prasižioti apie mokesčių didinimą, ypač verslui bei turtingiesiems. Tačiau Institutas pagaliau turėtų susivokti, kad jo, kaip įtakingo neformalaus lobisto, jei jis nepersiorientuos į sveiką ir šių dienų realijas atitinkantį liberalizmą, dienos yra suskaičiuotos. Tegul jis savo paties ir Lietuvos labui kuo greičiau pakeičia savo profilį ir prisijungia prie „The Economist“ raginimų.
Nepatikėsite, - Lietuvoje verda tikra klasių kova. Remiantis socialinių mokslų tyrimais, dėl aukšto socialinės nelygybės lygio mūsų valstybėje didžiausia įtampa vyrauja tarp turtingųjų ir vargšų, ir ji gerokai viršija ES vidurkį. Europoje aukščiausias nesutarimų lygmuo yra fiksuojamas tarp etninių grupių, bet Lietuvoje jis palyginus yra nereikšmingas.
Įtampa tarp darbdavių ir darbuotojų Lietuvoje taip pat yra aukšta, nes skirtumai tarp vadovų ir darbuotojų atlyginimų yra itin dideli. Be to, verslininkai dažnai nemoka visų mokesčių, kuriuos moka dirbantys jiems, kaip privalomojo sveikatos draudimo mokesčio ar socialinio draudimo įmokų. Taip atsitinka dėl to, kad sau jie susimoka per tantjemas ir dividendus, kurie mūsų šalyje yra apmokestinami tik 15 proc. pelno mokesčiu.
Lietuvoje yra tiesiog būtina artimiausiu metu įvesti progresinius ir nekilnojamo turto mokesčius, kaip, dar kartą pasikartosiu, Lietuvą skatina daryti Tarptautinis valiutos fondas bei kitos tarptautinės organizacijos. Progresiniai mokesčiai paprastai skaičiuojami nuo visų individo pajamų, o ne tik nuo darbo užmokesčio, - ką aš ir siūlau padaryti pavasarį. Taigi, jų įvedimas neleistų mūsų turtingiems verslininkams pasinaudoti dabartiniais tantjemų ir dividendų apmokestinimo pranašumais, išvengiant kitų mokesčių.
Dar reikia rimtai pagalvoti ir apie tai, kad, ekonomikai atsigavus, privalu padidinti pelno mokestį (jo krizės metu nekaitalioti pataria ekonomistai). Visų mokesčių privilegijų ir išimčių turtingiesiems taip pat turėtų būti atsisakyta, kaip ir rekomenduoja „The Economist“.
Lietuvos Socialdemokratų partijos prioritetas – žmogus ir jo gerovė. Mes siekiame, kad vargšas neskurstų, darbuotojas nebūtų išnaudojamas, o verslas klestėtų, sąžiningai mokėdamas mokesčius ir būdamas solidarus su visuomene.