Galima teigti, kad žvelgiant iš emocinio klimato Amerikoje perspektyvos, šiandien rinkimus JAV laimėjo ne Demokratų ar Respublikonų partijos kandidatai, o Vladimiro Putino ir Co interesas turėti susiskaldžiusias JAV. Esama politinė padėtis JAV primena tas Lietuvos politikos problemas, kurias dar 2019 m. vasarį savo tekste „Lietuva, nekenčianti Lietuvos: kuo virto runkelių ir elito kova“ įžvalgiai aprašė politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius. Deja, šįkart padėtis rimtesnė.
Donaldas Trumpas nebuvo patogus Rusijai
Vertinant JAV Prezidento rinkimų rezultatus ir situaciją, būtų prasminga pasimokyti iš Donaldo Trumpo pozicijos America First. Tik šiuo atveju šūkis America First turėtų virsti šūkiu Lithuania First. Mūsų valstybės interesus daugiau ar mažiau būtų atliepusi bet kurio iš kandidatų pergalė ir dirbti būtų reikėję tiek su vienu, tiek ir su kitu.
Todėl nė vienos iš minėtų pusių juodinimas ar šmeižimas neturi nieko bendra su Lietuvos geopolitiniais interesais. Dar daugiau, net ir paviršutiniškas žvilgsnis į mūsų šalies užsienio politikos interesus liudija, kad nei Joe Bidenas, nei Donaldas Trumpas nėra patogūs Rusijai ir Vladimiro Putinui režimui.
Net ir didžiausi Donaldo Trumpo kritikai, jeigu tik išlieka nors šiek tiek objektyvūs, turi pripažinti, kad valdant šiam respublikonui JAV anaiptol nebuvo Rusijos kišenėje. Užtektų fakto, kad dar šių metų vasarį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pratęsė sankcijas Rusijai dėl jos vykdomos agresijos Ukrainoje, nemanau, kad Vladimiras Putinas džiaugėsi ypatingu JAV Prezidento dėmesiu Lenkijai ar nuosekliu spaudimu, kad NATO sąjungininkai vykdytų įsipareigojimus ir siektų, kad 2 proc. nuo GPM būtų skiriami saugumo reikmėms. Nė vienas iš šių ryškesnių Donaldo Trumpo epizodų nebuvo parankus Rusijai.
Joe Bidenas – grėsmė Kremliui
Tuo tarpu Joe Bidenas yra žmogus, kuris, vykstant deryboms dėl Lietuvos narystės NATO, nedviprasmiškai pasisakė už Lietuvos įsiliejimą į Aljanso šeimą. Nėra nė menkiausios abejonės, kad mūsų narystė NATO yra viena iš ryškiausių Lietuvos diplomatijos pergalių ne tik atkūrus nepriklausomybę, bet ir per visą šalies istoriją nuo tų laikų, kai mūsų protėviai šv. Brunoną nudaigojo.
Šiuo atžvilgiu net ir didžiausi Donaldo Trumpo šalininkai neturėtų neigti, kad Joe Bidenas jau yra nusipelnęs Lietuvai ir dar, tikėtina, padarys ne vieną mūsų interesus atitinkantį sprendimą. Vienas tokių sprendimų galėtų būti dar Barackas Obama, administracijos laikais svarstytas ES-JAV laisvosios prekybos susitarimas.
Dar 2016 m. Prezidentė Dalia Grybauskaitė tikino, kad Lietuva būtų viena iš daugiausiai naudos dėl šio susitarimo gausiančių ES valstybių, prognozuota, kad dėl laisvosios prekybos su JAV Lietuvos BVP padidėtų 1,6 proc., o eksportas išaugtų 17 procentų.
Jeigu ES ir JAV grįžtų prie susitarimo ir jį sėkmingai įgyvendintų, tai Lietuva turėtų progą šį ekonominį potencialą išnaudoti išmintingai. Susidarytų palankios sąlygos stiprinti mūsų tėvynės pozicijas tiek skiriant didesnį finansavimą saugumui, tiek kuriant darbo vietas, gerinant socialinę apsaugą, keliant švietimo kokybę. Visi šie darbai ženkliai prisidėtų prie to, kad Lietuva taptų atsparesnė informaciniam karui, kuris šiandien yra toks pats realus, kaip ir Kremliaus agresija Ukrainoje.
Amerika, nekenčianti Amerikos
Kadangi nei Joe Bidenas, nei Donaldas Trumpas nebuvo Kremliui patogūs kandidatai, tai bet kurio kandidato išrinkimas negalėjo būti Rusijos pergalė. Putino tikslu šiuose rinkimuose turėjo ir galėjo tapti kas nors kitas. Ir niekas geriau neatliepė šio tikslo nei JAV visuomenė, liepsnojanti susiskaldymo ir susipriešinimo liepsnomis, kurias tik dar labiau pakurstė prieštaringos istorijos, susijusios su balsų skaičiavimu.
Štai Mičigane sutrikusi automatinė balsų skaičiavimo sistema 47 apygardose Donaldo Trumpo balsus priskyrė Joe Bidenui. Panašių istorijų būta ir daugiau. Pavyzdžiui, Oaklend apygardoje sutvarkius kompiuterio klaidas respublikonas Adamas Kochenderferis tapo nugalėtoju. Prie šių istorijų pridėkime dar faktą, kad net 47 įtakingi JAV leidiniai išreiškė paramą Joe Bidenui, kai tuo tarpu tik 7 parėmė Donaldą Trumpą, ir turėsime puikias sąlygas visuomenės socialinio audinio ardymui.
Tiksliau, ne sąlygas, o ypač skaudžią realybę. Ši realybė yra itin skaudus smūgis JAV politinei sistemai, nes panašu, kad Joe Bidenas taps antru iš eilės stipriausios pasaulio demokratijos vadovu, kuriuo nepasitikės dalis piliečių. Deja, pasitikėjimo krizė ištikusi ne tik politikus, bet ir žiniasklaidą. Visos šios krizės, kurios trumpalaikėje perspektyvoje tapo tik dar gilesnės, yra geriausia, ko Vladimiras Putinas galėjo tikėtis iš JAV Prezidento rinkimų.
Vietoje išvadų
Neturėdamas įrodymų, nenoriu tvirtinti, kad Rusija vienaip ar kitaip veikė JAV Prezidento rinkimus ir jų rezultatus, tačiau tai, kas trumpuoju laikotarpiu vyksta JAV, yra paranku Vladimiro Putino režimui.
Nepriklausomai nuo to, kuriam iš kandidatų linkėjome sėkmės, šiandien turime mūsų sąjungininkei už Atlanto linkėti visko, ko reikia, kad susipriešinę visuomenės nariai būtų pakantesni vienas kito atžvilgiu. Šioje situacijoje didelis darbas teks ne tik Joe Bidenui, bet ir JAV žiniasklaidai, kurios dažnu atveju pernelyg aštri retorika Donaldo Trumpo ir jo sekėjų atžvilgiu ne tik padėjo mobilizuoti Respublikonų kandidato nekentusius žmones, bet ir pagilino pasitikėjimo krizę.