Ar Lietuvos vėliavą keis kita? Ar mūsų tautiniai simboliai bus pajuokiami? Ar istorinė ir kultūrinė atmintis filtruojama, kai kurie vardai ištrinami? Ar lietuvių kalba menkinama, skelbiant „kalbos laisvę“? Ar valdžia tiek tapatinsis su valstybe, kad jos kritikai bus prilyginami priešams, šnipams, išdavikams – išstumiami, nutildomi, jiems keliamos bylos? Ar bus tyčiojamasi iš piliečių surinktų tūkstančių parašų? Ar skaičiukai biudžete bus svarbiau už valstybės pareigą rūpintis piliečių sveikata, ugdymu, socialine rūpyba, o sausas buhalterinis mąstymas – reikšmingesnis už politikams būtiną empatiją?
Ar valdžia arogantiškai mestels – „mes nesikišim!“, kai kitų šalių vyriausybės randa būdų, kaip suvaldyti kainų ir infliacijos smūgį? Ar valdžia „tikrai ne prie ko“, kai perliniai energetikai išduria 200 tūkstančių elektros vartotojų? Ar pensijų fondai nekvepia politine korupcija?
Ar narkotikai bus svarbiau už vaikus? Ar vaikai taps finansiniais spąstais šeimai, užuot gyvenus laisvai, savo malonumui? Ar sveikatos sistema bus griaunama tiek, kad valstybinės medicinos neliktų? Ar iki artimiausios mokyklos reiks keliauti 20–30 kilometrų? Ar egzaminai jau dešimtoje klasėje išfiltruos, kam galima eiti į vienuoliktą klasę, o kam – nebe? Ar privačioms švietimo įstaigoms negalios įtraukusis ugdymas ir klasės mokinių skaičius? Ar „gerinsime“ paslaugų kokybę, išnešdami kas trečią lovą iš slaugos ligoninių ir nė euro neinvestuodami į naujų globos ir slaugos įstaigų plėtrą? Ar viceministrėmis taps blondinės giminaitės?
Ar nekompetenciją toliau leisime dangstyti ideologija ir partiniu lojalumu? Ar piliečiai turės įstatymų leidybos ir parlamentarų atšaukimo galimybę? Ar leisimės toliau būti valdomi per stipriausią žmogišką emociją – baimę, kai įsivyrauja tik saugumo instinktas – kažkaip išlikti, išlaukti, neužkliūti?
Ar valstybę iš mūsų tikrai pavogė mūsų išrinkti politikai ir įsitvirtinusi valdininkija? Ar pilietinė visuomenė ir dabar liks pasyvi? Ar mums vėl atšaus – „nepatinka ši valdžia? 2024 metais išsirinkite kitą!“
Tai jau ir atėjo tas laikas. Sprendimas visų mūsų rankose. Nes kitas kartas jau bus tik po ketverių metų.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.