Aurelijus Veryga. Ilgainiui pirkti pigesnius vaistus taps madinga

Nemažai žmonių vis dar mano, kad geriausias vaistas yra tas, kuris kainuoja brangiai, todėl neretai užuot pasidomėję, kokį efektą duoda pigesni ir brangesni vaistai, nepasitiki mažiau kainuojančiais vaistais iš įpročio ir pageidauja brangesnių. Būtent dėl nepakankamai objektyvios informacijos apie generinius vaistus pacientai nuogąstauja, kad šie vaistai blogesni, jiems „netiks“, neretai net nesusimastydami, kodėl vaistas, kurio jie dar net nebandė vartoti, gali „netikti“. O rezultatą visi žinome – dėl šventos ramybės žmonės įsigyja brangesnius.

Gaila, bet tokias jų nuostatas dar labiau sutvirtina kai kurių gydytojų ir ekspertų pasisakymai viešojoje erdvėje, kuriuose teigiama, kad pakeitus originalų vaistą į tą pačią veikiąją medžiagą turintį generinį vaistą, pacientui pasireiškia alerginės reakcijos ar net gydymas tampa neefektyviu. Ir viešoje erdvėje sklandanti nuomonė, kad generiniai vaistai yra nekokybiški ir pan.

Tačiau šie ir panašūs teiginiai nepagrįsti jokiais moksliniais tyrimais nei klinikine praktika. Pigesnis vaistas nėra blogesnis – gali skirtis pakuotė, tablečių spalva ar forma, bet visi vaistai, kuriuose yra ta pati veiklioji medžiaga, vienodai kokybiški ir atitinka keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, Europos vaistų agentūra ir JAV Maisto ir vaistų administracijos tarnyba originalius ir generinius vaistus laiko lygiaverčiais tiek saugumo, tiek veiksmingumo prasme, Europos Sąjungos šalys, Kanada, Japonija skatina generinių vaistų vartojimą. Būtent generiniai vaistai sumažina anksčiau sukurtų vaistų kainas, daro gydymą lengviau prieinamu, o sumažėjusios kainos leidžia sveikatos draudimo fondams kompensuoti pacientams daugiau naujų – pažangesnių – vaistų ir gydymo technologijų.

To paties siekiame ir mes – norime, kad žmonės kuo racionaliau panaudotų pinigus, ir skatiname juos įsigyti kuo pigesnį kokybišką vaistą ir nepermokėti, kai to nebūtina daryti. Būtent dėl to įsakymo projekte siūloma: jei pacientui yra išrašytas receptas su žyma „Pirmas paskyrimas“, jam bus išduodamas (parduodamas) pigiausias kompensuojamasis vaistas.

Tikiu, kad ilgainiui ne tik įprasime nemėtyti pinigų brangiems vaistams be reikalo, bet įpratę, o svarbiausia – supratę, kad generiniai vaistai gydo taip pat veiksmingai, juos rinksimės vis dažniau. Tikiu ir tuo, kad ilgainiui tai taps madinga.

Naujuoju įsakymo projektu, kuris pateiktas derinti visuomenei, siūloma, kad kai pacientui išrašomas receptas su žyma „Pirmas paskyrimas“, jam bus išduodamas (parduodamas) pigiausias kompensuojamasis vaistas. Siekiame to paties tikslo: paskatinti vaistų gamintojus, norinčius patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, siūlyti kuo mažesnes kainas, kad Lietuvos gyventojai už vaistus, pabrėžiu, už veiksmingus vaistus, mokėtų kuo pigiau.

Šiuo metu šis projektas yra derinamas su visuomene ir organizacijomis, atstovaujančiomis pacientams, gydytojams, vaistinėms ir farmacijos specialistams. Paprašėme juos pateikti savo pastabas ir pasiūlymus. Išklausę visas nuomones, tikimės rasti racionaliausią sprendimą, ir tik jį radus bus priimtas galutinis sprendimas.

Be to, norėčiau priminti, kad generinius vaistus gaminanti įmonė turi atlikti bioekvivalentiškumo tyrimus ir įrodyti, kad generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir referencinis vaistas (paprastai tai yra vaistas, kurio patentinė apsauga pasibaigusi). Jie gaminami vadovaujantis tokiais pačiais kokybės standartais, kaip ir pasibaigusio patento vaistai. Kita vertus, kiekvienas vaistas, nepriklausomai nuo to, ar jis generinis, ar buvęs originalus, gali sukelti nepageidaujamą poveikį, tačiau tas nepageidaujamas poveikis nėra susijęs su vaisto gamintojo pavadinimu ar vaisto kaina, kitaip sakant, tai visai nereiškia, kad sumokėjęs daugiau pacientas gaus produktą, kuris nesukels jokio nepageidaujamo poveikio. Kartais buvęs originalus ir generinis vaistai gaminami tuose pačiuose fabrikuose, o veiklioji medžiaga įsigyjama iš to paties gamintojo. Todėl drąsiai galima sakyti, kad generiniai vaistai yra saugūs, kokybiški ir gydo taip pat kaip ir brangesni, buvę originalūs vaistai, tačiau kainuoja gerokai mažiau.

Taip pat norėčiau visus nuraminti – Lietuvos rinkai tiekiami tik registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas įvertinti ir patvirtinti. O jei kuris nors vaistas konkrečiam pacientui neveiksmingas, apie tai, kaip ir apie bet kurią kitą nepageidaujamą reakciją, reikia pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

Kodėl to reikia? Nepaisant to, kad pavieniai žmonės skirtumo nepajus, žvengiant valstybės mastu tai yra didžiulis žingsnis. Deja, bet šiuo metu Lietuvos gyventojai vis dar yra linkę pirkti pačius brangiausius vaistus. Tai reiškia, kad pigesnių vaistų gamintojai tiesiog negali išlikti rinkoje ir ilgainiui nutraukia savo vaistų tiekimą Lietuvai. Tuomet rinkoje lieka tik patys brangiausi, kurie, neturėdami konkurencijos, ima dar labiau kelti kainas. Dėl to didėja priemokos pacientams, įsigyjant vaistus ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vaistams kompensuoti.

Svarbu suprasti tai, kad jei dauguma žmonių rinktųsi pigesnius vaistus, tai skatintų jų gamintojus konkuruoti ir mažinti kainas, t. y. konkuruoti dėl mažesnių kainų. Dėl to mažėtų pacientų priemokos ir valstybės kompensuojama vaisto kainos dalis. Tad valstybė, kurianti vaistų kompensavimo taisykles, siekia jas sukurti tokias, kad jos būtų palankios kiekvienam pacientui, ypač mažiausias pajamas gaunančiam žmogui. Ir užtikrintų efektyvų lėšų naudojimą vaistams kompensuoti. Tad kai pacientai vartos daugiau pigesnių generinių vaistų, sumažės valstybės kompensuojama dalis, bus galima pradėti kompensuoti daugiau naujų vaistų, kurių šiuo metu nėra galimybės kompensuoti. Nepaisant to, kad PSDF biudžetas kasmet didėja, jis ne guminis, ir, deja, nėra galimybės kompensuoti absoliučiai visų efektyvių vaistų, sauskelnių, naujų gydymo paslaugų.

Be to, pirkdami pigesnius vaistus žmonės ne tik sutaupytų savo pinigų ir galėtų sau leisti kur kas daugiau, pavyzdžiui, kokybišką, sveikesnį maistą, investuoti į fizinį aktyvumą, tarkim, sporto klubo abonementą ar pan. Tad kodėl žmonės turi permokėti už kokybišką prekę, kurią gali gauti pigiau?