Automobilių statymas didmiestyje yra komplikuotas. Miesto teritorija grėsmingai apmokestinta, automobilio išlaikymas (jeigu pasirinkote ne elektrinį) kainuoja nemažai – įsigijimas, kuras, draudimas, padangos, tepalų keitimas, valymas ir pan. Labiausiai man pasaulyje patinka taupyti, o sutaupytus pinigėlius paskui kažkur protingai išleisti. Jeigu viešasis transportas būtų nemokamas, kiekvienas namų ūkis kiekvieną mėnesį sutaupytų ir galėtų prisidėti prie pandemijos išmėgintos ekonomikos skatinimo.
Kadangi vidutinis atlyginimas 2020 m. trečiąjį ketvirtį Kauno miesto savivaldybėje „į rankas“ siekė 945 eurus, keli šimtai automobilio išlaikymui kiekvieną mėnesį nėra visuomet pasiekiami.
Tarkime, jog šeimą sudaro keturi žmonės, kurie viešuoju transportu naudojasi du kartus per dieną. Pats paprasčiausias tipinis mėnesinis viešojo transporto nuolatinis bilietas kainuoja 28 eurus (žinoma, tai pilna bilieto kaina – jei šeimoje yra neįgaliųjų, senjorų, vaikų, suma keičiasi). Tokiu atveju per mėnesį susidaro 112 eurų, o per metus – 1344. Beveik tiek kainuoja metai studijų Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete.
Maršrutai yra gana patogūs, ilgai laukti nereikia, bet euras už vienkartinę kelionę yra strategiškai dideli pinigai. Žinau, kad nemokamų pietų nebūna, miestas turėtų atsisakyti kažko iš biudžeto tam, kad galėtume sau tai leisti. Ne visai.
„Kaune 2020 metais pradėjo veikti didelio efektyvumo atliekomis kūrenama kogeneracinė jėgaine, kurios elektrinė galia siekia iki 26 MW, o šilumos gamybos galia apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos.“ Kaunas šiai elektrinei atiduoda šiukšles, todėl galime reikalauti elektros troleibusams nemokamai iš šios elektrinės.
Klausite – kodėl energiją paskirti ne pigesniam patalpų šildymui, o viešajam transportui? Tikslingiausia energiją panaudoti be jokių staigių metinių šuolių. Viešasis transportas reikalingas miestui nepertraukiamai visus metus. Šildymas miestui reikalingas tik dalį metų – kam tie sistemų perkonfigūravimai, specialistų darbo valandos, mūsų visų pinigai?
Klausite – aš gyvenime nevažiuosiu viešuoju transportu, kodėl jūs nepanaudojat tų papildomų išteklių ten, kur man naudingiau? Važiuokite, gerbiamasis, važiuokite. Tai esminis strateginis mūsų visuomenės tikslas. Mažesnė tarša mieste, daugiau vietos žalioms zonoms, o ne asfalto dykumoms.
Man žmonės dažnai skundžiasi – nėra laiko, nieko nespėju! Spėtumėte, kol važiuojate viešuoju transportu, juk jums nereikia vairuoti. Galite pasitikrinti ir atrašyti elektroninius laiškus, skaityti naujausias žinias, klausyti audioknygas, žiūrėti serialus (tik nepamirškite ausinių), tikrinti socialinius tinklus ir leistis į beviltiškas kovas su interneto troliais, visažiniais komentatoriais.
Kitas dalykas – automobilių stovėjimo rinkliavos turi būti skirtos viešojo transporto piginimui. Iš mokestinės teisės pusės – automobilių stovėjimo mokestis nėra mokestis. Tai rinkliava ir savivaldybė gali ją panaudoti transporto labui neatsiklausdama centrinės valdžios. Naujų transporto priemonių išlaikymas bus pigesnis. Kada sekantis miesto tarybos posėdis?
Europos aplinkos agentūra (EAA) nuolat įspėja apie taršą miestų centruose, apie bendrą Europos Sąjungos taršos mažinimo politiką. Mes nušautume du zuikius – mažesnė tarša, pilnesnė gyventojų piniginė. Estai išsikovojo keturis kartus daugiau vakcinų ir nemokamą viešąjį transportą Taline. Tauragė gali, o mes – ne?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.