Per pirmąjį šių metų pusmetį suplanuotos užsienio investicijos į ilgalaikį turtą Lietuvoje sudarė 239 mln. eurų. Šis rodiklis jau viršijo pernykštį, kai per visus metus pritraukta investicijų už 207 mln. eurų. Išvada aiški: mūsų vykdoma proaktyvi ir gal net, sakyčiau, agresyvi investicijų medžioklė – veikia.
Žinoma, Lietuvai svarbūs ne tik užsienio investuotojų milijonai. Už šių sumų stovi valstybės gerovė – naujų ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimas. Ne tik Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.
Esame paskaičiavę, kad per trejus su puse darbo metų į Lietuvą pritraukėme 181 tiesioginių užsienio investicijų projektą už beveik 800 mln. eurų. Šie verslai sukurs arba jau sukūrė apie 16 tūkst. naujų ir gerai apmokamų darbo vietų.
Vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių Lietuvoje jau perkopė 2 tūkst. eurų. Tarp išsivysčiusių pasaulio šalių Lietuvoje realus žmonių atlyginimų augimas pastaruosius kelerius metus buvo pats didžiausias. Esame pirmoje vietoje tarp EBPO narių. Atmetus infliaciją ir pinigų nuvertėjimą lietuvių realus darbo užmokestis augo net 14 proc., kai daugelyje kitų valstybių – mažėjo. Prie šio augimo pastebimai prisidėjo ir užsienio investuotojai. Jie Lietuvos gyventojams vidutiniškai moka 1,5 karto didesnius atlyginimus nei kiti, atneša į darbovietes daugiau vakarietiškos kultūros. Tai skatina bendrą visų žmonių pajamų augimą ir geresnę darbo aplinką.
Dėl to Lietuva jau seniai nėra pigios darbo jėgos šalis. Mes neįdomūs investuotojams, ieškantiems žmonių, kurie sutiktų dirbti už minimumą. Vis labiau tampame talentų ir kvalifikuotų specialistų valstybe. Žinoma, tai yra ir iššūkis Lietuvos ekonomikai bei švietimui, nes norėdami išlikti patrauklūs investuotojams, gerų specialistų kasmet turėsime paruošti vis daugiau.
Turime didžiuotis, kad kuriant gerai apmokamas darbo vietas ir progresyvius verslus, mūsų šalyje vis daugiau gerų pavyzdžių rodo ir stiprėjantys Lietuvos verslai. Jie vis aktyviau naudojasi mūsų sukurta žaliojo koridoriaus galimybe, padedančia greičiau įsikurti ir pradėti veiklą.
Pagal žaliojo koridoriaus taisykles, mūsų ekonomikai svarbius projektus vykdo 16 įmonių. Jos kartu sudėjus sukurs apie 4 tūkst. naujų darbo vietų ir investuos 1,4 mlrd. eurų. Naujos didelės gamyklos Molėtuose, Kėdainiuose ar Kaišiadoryse iš esmės keičia mažesnių miestų gyvenimą.
Neseniai lankiausi Berlyne, kur žinia apie „Rheinmetall“ sprendimą statyti šaudmenų gamyklą Radviliškio rajone sukėlė naują vokiečių susidomėjimo Lietuva bangą. Sėkmės istorijos traukia kitas. Mums atsivėrė naujas langas į pasaulį ir turime tai maksimaliai išnaudoti. Esame kaip niekad lankstūs didelių investuotojų poreikiams. Tai didelis mūsų mažos šalies privalumas.
Kova dėl užsienio investicijų Europoje kasmet vis aršesnė. Rumunija ar Vengrija negaili pinigų įvairioms subsidijomis, kaimynai verslui siūlo pelno mokesčio lengvatas. Todėl ateityje norėdami kažko pasiekti turėsime stengtis dvigubai sunkiau.
Jei norime geresnių rezultatų, kviečiu politikus nustoti gąsdinti verslus planais dar labiau didinti mokesčius ar neišvengiamu karu. Turime daryti daugiau nei visi kiti ir pristatyti Lietuvą kaip saugiausią ir draugiškiausią verslui šalį. Tik tokiu būdu čia sukursime daugiau gerų atlyginimų ir darbo vietų.