Aušrinė Armonaitė. Ką darome, kad atliekos kurtų naudą Lietuvos ekonomikai

Iki šiol vyravęs verslo modelis – paimti iš gamtos žaliavas, pagaminti produktą ir jį išmesti – jau atsilieka nuo šių dienų lūkesčių turėti tvarią ir gamtos neteršiančią ekonomiką. Todėl turime kuo greičiau pakeisti šią sistemą, jei norime prisidėti apsaugant mūsų planetą nuo gręsiančios katastrofos.

Tarptautinės tvarumo organizacijos „Global Footprint Network“ skaičiavimais, žmonija savo reikmėms eikvoja gamtinius išteklius beveik du kartus greičiau nei šie gali atsinaujinti. Todėl mūsų ekonominė veikla netrukus gali pasiekti pereikvojimo stadiją, kuri keltų didžiules socialines, ekonomines ir ekologines grėsmes planetai ir žmonėms netolimoje ateityje.

Tai galime pakeisti taikydami žiedinės ekonomikos principus – atliekas naudoti tausodami gamtos išteklius bei sumažindami aplinkos teršimą. Tačiau tai sudėtingas ir ilgas kelias, reikalaujantis ne tik didinti atliekų perdirbimą, bet ir pakeisti mums įprastus verslo modelius.

Žiedinėje ekonomikoje siekiama visiškai išvengti atliekų ir taršos per visą medžiagų gyvavimo ciklą: nuo jų išgavimo, panaudojimo gamyboje iki pateikimo galutiniams vartotojams. Kai daiktas tampa nereikalingas ar nenaudojamas, iš jo pagamintos medžiagos turi būti perdirbamos arba grąžinamos į natūralią aplinką. Pavyzdžiui, iš PET plastiko pagaminti buteliai gali būti perdirbti į granules, iš kurių galima vėl gaminti naujus butelius. Tokiu būdu laimime dvi pergales – mažiname perteklinį žaliavų naudojimą ir aplinkos taršą.

Lietuva šioje srityje pažengusi dar nedaug. Vos 4 proc. Lietuvos ekonomikos galime vadinti žiedine. Ties šia kelių procentų riba buvome užstrigę daug metų. Todėl mūsų planas labai ambicingas – iki 2025 metų tris kartus padidinti žiediškumo apimtis ir priartėti prie Europos Sąjungos vidurkio.

Lietuvos rodiklius smarkiai pagerintume naudodami daugiau perdirbtų žaliavų naujų produktų gamyboje. Perdirbimui tinkamos ne tik komunalinės atliekos, šiukšlės, kurias išmetame namuose. Ne ką mažiau tinkamų perdirbti atliekų susidaro gamyklose. 2021 m. gamybos ir kituose verslo sektoriuose susidarė net apie 5,3 mln. t atliekų. Iš jų beveik 2 mln. tonų sudarė fosfogipso atliekos – didžiuliai balti kalnai, kuriuos galime pamatyti sąvartyne netoli Kėdainių. Fosfogipsas lieka trąšų gamyboje ir galėtų būti perdirbtas.

Dar viena problema, kuri stabdo žiediškumą, – perdirbti atliekas ir iš jų ką nors pagaminti dažnai kainuoja brangiau nei gamybai naudoti pirmines žaliavas. Todėl siekdama paskatinti įmones naudoti daugiau perdirbtų žaliavų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija greitai skelbs 8 mln. eurų vertės kvietimą pramonės įmonėms kurti gamtai draugiškus produktus. Prioritetą skirsime projektams, kuriuose bus panaudojamos gamyboje susidariusios atliekos.

Taigi jau pribrendo laikas keisti požiūrį – atliekos nėra tik tai, ko privalu greičiau atsikratyti. Nemaža dalis atliekų turi vertę, gali būti perdirbamos ir kurti naudą Lietuvos ekonomikoje.