Nors tikslas atrodo paprastas, jį pasiekti nėra lengva. Visų pirma dėl to, kad valstybės įstaigoms reikia elgesio ir mentaliteto pokyčių. Nepakanka priimti vieną įstatymą ar parengti ministro įsakymą, išspręsiantį visas problemas. Reikia pozityvaus priežiūros institucijų nusiteikimo, ryžto, koordinacijos ir kuruojančių ministerijų politinės valios.
Man atrodo, kad po beveik dvejų metų darbo mums pavyksta pasiekti žymesnę pažangą. Pavyzdžiui, vien per pirmąjį šių metų pusmetį palengvinome verslo veikimo sąlygas – sumažinome administracinę naštą už 9,45 mln. eurų (2021 m. per visus metus naštą verslui sumažinome už 7,6 mln. eurų).
Valstybės institucijoms atsisakius perteklinių reikalavimų, reguliavimo, ataskaitų rašymo ar reikalavimo pateikti deklaracijas, verslas sutaupo laiko ir pinigų. Laimi visi – mažėja valstybės biurokratinis aparatas, o verslo atstovai, užuot pildę popierius, gali daugiau laiko skirti tiesioginei veiklai.
Be šių laimėjimų, pastaruoju metu taip pat pasiekėme, kad priežiūros institucijos naudotųsi nauja verslo grįžtamojo ryšio priemone jų patikrinimų kokybei įvertinti. Verslas jau gali anonimiškai įvertinti įvykusį patikrinimą. Neabejoju, kad ši priemonė leis verslininkų tikrintojams dar labiau pasitempti, mokytis iš klaidų, tobulinti savo veiklą.
Pasiekėme, kad priežiūros institucijos nuolat mokytųsi ir keltų kvalifikaciją. Reguliariai organizuojame mokomuosius seminarus: tinkamo komunikavimo su verslu, verslo naujokų priežiūros, verslo grįžtamojo ryšio stiprinimo ir panašiais klausimais. Džiugu, kad ir valstybės institucijos mato didelę šios veiklos naudą.
Jau turime priemonę vertinti ne tik administracinę, bet ir bendrą prisitaikymo prie reguliavimo naštą. Ją sukelia institucijų inicijuotas reguliavimas (pavyzdžiui, reikalavimai pritaikyti patalpas, naudoti tam tikras medžiagas arba paprasčiausiai apmokyti darbuotojus ir pan.). Tai dažnai sudaro apie 80 proc. verslo reguliavimo kainos. Parengėme išsamų praktinį vadovą – Prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo gaires bei šių išlaidų skaičiuoklę. Nuolat konsultuojame valstybės tarnautojus ir institucijų darbuotojus reguliavimo naštos vertinimo ir mažinimo klausimais.
Siekdami skatinti priežiūros institucijų pažangą, peržiūrėjome jų strateginio planavimo procesus, metinius veiklos planus, pateikėme rekomendacijas, kurias priežiūros priemones tikslinga stiprinti ir tobulinti.
Atnaujinome jau anksčiau pradėtas įgyvendinti šio pokyčio matavimo priemones. Pavyzdžiui, į skaitmeninę erdvę perkėlėme priežiūros institucijų pažangumo vertinimo švieslentę, kad ši informacija būtų žinoma visiems. Atlikome išsamią verslo apklausą dėl priežiūros institucijų veiklos vertinimo.
Kartu su projekto „Kurk Lietuvai“ vykdytojais sukūrėme žingsnių seką, paremtą viešojo sektoriaus dalyvavimu (angl. Learning by doing), žvelgdami į procesus iš verslo, kuriam tenka pareiga įgyvendinti nustatytus reikalavimus ir įpareigojimus, pozicijų. Tai padeda mažinti nustatyto reguliavimo sukuriamą prisitaikymo naštą ir gerinti verslo patirtį, taikant minėtus procesus.
Vasaros pabaigoje į Seimą išsiuntėme Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais dar labiau palengvinsime pirkimų organizavimą tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams.
Artimiausiu metu tikimės užbaigti įstatymų paketą, kuriuo sieksime peržiūrėti visas verslo reguliavimo ir priežiūros priemones bei padaryti jas gerokai adekvatesnes.
Biurokratijos mažinimas – darbas, apie kurį sudėtinga papasakoti trumpais šūkiais. Tačiau žingsnis po žingsnio, remdamiesi viceministrės Ievos Valeškaitės lyderyste, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos komandos kompetencija, premjerės ir kolegų ministrų įsitraukimu, stengiamės, kad verslui čia būtų daugiau laisvės augti, o mūsų institucijos taptų pavyzdžiu išsivysčiusioms pasaulio valstybėms.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.