Aušrinė Armonaitė. Ką darome, kad Lietuva daugiau ginklų pasigamintų pati

Lietuvoje vis daugiau diskutuojame apie tai, iš kur gauti daugiau pinigų šalies gynybai ir kokią ginkluotę reikia pirmiausia pirkti: tankus, oro gynybą, o gal dronus? Tačiau rūpindamiesi šalies saugumu privalome daugiau dėmesio skirti ir Lietuvos gynybos pramonės stiprinimui. Tam, kad investuodami į Lietuvos gynybą kuo daugiau reikalingų produktų pasigamintume patys ir naujas darbo vietas kurtume Lietuvoje.

Ginkluotės gamyba Lietuvoje labai daug metų buvo lyg tas „bjaurusis ančiukas“. Įvairūs suvaržymai ir ribojimai neskatino verslo imtis šios veiklos. Valstybė taip pat neieškojo užsienio investuotojų, o vienintelė valstybinė šaudmenų gamykla ilgai kėlė galvos skausmą. Dabar viskas pasikeitė. Turime kuo greičiau skatinti gynybos pramonės vystymąsi, kad patenkintumėme Ukrainos poreikius ir stiprintume NATO šalių pajėgas.

Pirmuosius svarbius žingsnius žengėme dar pernai. Pakeitėme įstatymą, kad Laisvosiose ekonominėse zonose galėtų kurtis ginklų gamintojai. Sukūrėme specialų gynybos investicijų fondą, iš kurio įmonės gali gauti lėšų naujų produktų gamybai, plėsti veiką.

Tačiau tai tik pradžia. Seime reikės pakeisti dar ne vieną įstatymą ir rasti plačią politinę paramą, kad aktyviai ginkluotės gamybai Lietuvoje būtų uždegta žalia šviesa, naikintume gynybos pramonei nereikalingas kliūtis ir perteklinius biurokratinius suvaržymus. Turėsime didinti finansavimą Lietuvos gynybos įmonių plėtrai, produktų gamybai ir įvairiems išradimams.

Parlamente jau registravau įstatymų paketą, kurį priėmus būtų sumažinti ribojimai ginklų dalių gamybai ir šiuo verslu galėtų užsiimti daugiau įmonių, būtų palengvintas lietuviškos produkcijos pristatymas testavimui, eksponavimui į kitas šalis, būtų sudarytos palankesnės aplinkybės įdarbinti šio sektoriaus darbuotojus ir pan.

Lietuvos įmonės didžiausią progresą yra padariusios įvairių dronų, antidroninių ginklų, naktinio matymo prietaisų ir kitokių inovatyvių Ukrainoje jau sėkmingai naudojamų priemonių gamyboje. Įvairūs šiuolaikiniame kare naudojami išradimai, kuriems nereikia įspūdingų pinigų sumų, yra mūsų gamintojų stiprioji pusė.

Ką turime padaryti – padėti verslams, kad jie turėtų galimybę nuolat tobulinti savo produktus ir jų pagamintų kiek įmanoma daugiau. Dirbame, kad fronte naudojamus ukrainietiškus dronus pradėtume gamintume Lietuvoje ir perimtume gerąją ukrainiečių patirtį.

Kitas stambus projektas, kuriam skiriame daug dėmesio, yra Vokietijos gynybos pramonės milžino „Rheinmetall AG“ ketinimai statyti šaudmenų fabriką Lietuvoje. Dedame visas įmanomas pastangas, kad šie norai kuo greičiau taptų realybe. Kviečiame į Lietuvą ir kitus ginkluotės gamintojus iš JAV, Izraelio ar kitų mums draugiškų šalių, nes modernių ginklų paklausa pasaulyje tik augs.

Kuriame Lietuvos gynybos inovacijų kompetencijų centrą „Miltech Lab“, kuriame mūsų šalies verslams būtų galima gauti visą įmanomą pagalbą veiklos plėtrai bei testuoti ir demonstruoti lietuvišką ginkluotę.

Aktyviai dalyvaujame diskusijose ieškant sprendimo, kaip kitais metais būtų galima padidinti Lietuvos gynybos finansavimą. Svarbu išanalizuoti visas galimybes – ne tik naujo mokesčio įvedimą ar esamų mokesčių didinimą. Galime skolintis, mažinti valstybės išlaidas kitoms reikmėms, skatinti pačius žmones investuoti į gynybą bankuose laikomas santaupas.

Šiandien akivaizdu, kad kuo daugiau ginklų ir savigynos priemonių pasigaminsime matys, tuo saugesnė ir turtingesnė bus Lietuva. Ginklų gamyba neša didelę grąžą ekonomikai ir kuria gerai apmokamas darbo vietas, o pinigai gynyboms investicijoms bus išleisti ne užsienyje, bet liks mūsų šalyje.