Aušrinė Armonaitė. Kada Lietuvoje stovės XXI a. aukso fabrikas?

Visus, kas šiame straipsnyje ieškos to trumpo atsakymo „kada“, iš anksto perspėsiu, kad čia nėra švaistomasi lengvabūdiškais pažadais, kaip ir niekada nebuvo tai daroma puslaidininkių pramonės ar partnerystės su Taivanu tema. Skiriu šį įrašą norintiems iš tiesų suprasti, kaip atrodo globali ir lietuviška puslaidininkių pramonė ir kur link mes einame.

Pastaruoju metu pasigirdo spekuliacijų apie tai, kas vyksta arba nevyksta su puslaidininkių gamyba Lietuvoje. Feisbuke komentatoriai šauksmingai klausia, kodėl čia dar nestovi „puslaidininkių fabrikas“. Taigi vasaros pabaigoje prisėdau ir parašiau šį straipsnį, mėgindama šiek tiek atpainioti tai, kas yra pripainiota.

Jau trejus metus asmeniškai aktyviai domiuosi šia industrija – yra tekę lankytis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centruose, susipažinti su lustų gamyba ir pakavimu gamyklose, bendrauti su pačių didžiausių pasaulyje gamintojų vadovais ir atstovais („Intel“, TSMC, „Mediatek“, „Samsung“, „Hynix“), taip pat puslaidininkių vertės grandinėse veikiančiomis Lietuvos įmonėmis.

Nors puslaidininkis (angl. semiconductor) yra medžiaga, o lustas (angl. chip) yra gaminys, šiuolaikiniame pasaulyje abu šie terminai jau vartojami kaip sinonimai, taigi tai darau ir šitame straipsnyje. Atsiprašau visų puslaidininkių fizikų dėl šio netikslumo.

Kam naudojami puslaidininkiai?

Puslaidininkiai sudaro visos mūsų naudojamos elektronikos esmę: nuo išmaniųjų telefonų ir kompiuterių iki automatinių garažo durų ir ginkluotės – visur yra naudojami puslaidininkiai.

Kiekvienas įrenginys reikalauja skirtingo sprendimo, o, pavyzdžiui, jūsų išmanusis telefonas apskritai turi bent kelis skirtingus lustus – tuos, kurie apdoroja atmintį, kurie leidžia jūsų telefono ekranui pavirsti į šoną, kurie vykdo telefono procesus ir pan. Didžioji telefono vertė yra būtent lustai ir jų kombinacijos.

Puslaidininkiai arba lustai yra kelių tipų: atminties, mikroprocesoriai, analoginiai, taip pat yra skirtingų jų variacijų, bet čia neapsistosiu, nes tą puikiai galima „pasigooglinti“.

Kas yra pagrindiniai žaidėjai?

Skirtingos valstybės, o gal tiksliau, įmonės, specializuojasi skirtingų tipų lustų gamyboje. Pavyzdžiui, tikriausiai garsiausia mikroprocesorių lustų gamintoja yra amerikiečių kompanija „Intel“, o atminties lustuose specializuojasi korėjiečių „Samsung“, „Hynix“, amerikiečių „Micron“.

Apskritai didžiausias puslaidininkių gamintojas pasaulyje yra taivaniečių kompanija TSMC, kuri šiuo metu užima apie 60 proc. pasaulio rinkos. Kai kurie šaltiniai skelbia, kad pačių išmaniausių rūšių lustų, skirtų dirbtinio intelekto sprendimams, net 90 proc. pagaminama būtent ten. TSMC yra globali gamykla, tačiau tai ne vienintelė žinoma Taivano kompanija. Kiti garsūs gamintojai iš salos yra UMC, „MediaTek“ ir kiti.

Dar viena kompanija, kurios neįmanoma nepaminėti aptariant globalią puslaidininkių pramonę, yra Nyderlandų ASML, kurios litografijos įranga yra naudojama praktiškai visų pagrindinių globalių kompanijų.

Apskritai visa pasaulinė puslaidininkių rinka tarpusavyje labai integruota ir visi žaidėjai yra vieni nuo kitų labai priklausomi. Priklausomi nuo įrangos, užsakymų, žinių, gamyklų. Jeigu domina daugiau, kaip formavosi puslaidininkių pramonė ir kokį vaidmenį jį vaidina geopolitikoje, rekomenduoju perskaityti praėjusiais metais išėjusią Chriso Millerio parašytą knygą „Chip Wars“. Man asmeniškai patiko visa knyga – tiek technologinė, tiek istorinė, tiek geopolitinė jos dalis

Lietuva šiame žemėlapyje yra jau šiandien

Lietuva gamina puslaidininkių gamybos įrangą. Pavyzdžiui, Lietuvos lazerių įmonės gamina lazerius ir jų sistemas, kurie naudojami lustų gamybos ir pakavimo procesuose.

Lietuva kuria lustų dizainą pagal užsakymus. Pavyzdžiui, tokios įmonės, kaip NTLAB, „Si Femto“, „Lime Microsystems“, BPTI RF. Tai yra visiškai įprasta praktika šiuolaikinėje puslaidininkių pramonėje – atskirai pirkti dizainą ir gamybą. Taigi dalis Lietuvos įmonių kuria puslaidininkių dizainą pagal užsakymus be gamybos. Gamyba atliekama kitur.

Lietuva atlieka mokslinius tyrimus. Čia galėčiau išskirti Fizinių ir technologijos mokslų centrą. Tačiau tiek Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), tiek Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) taip pat turi kuo pasigirti.

Lietuvoje vyksta puslaidininkių gamyba. Puslaidininkius Lietuvoje gamina tokios užsienio kompanijos, kaip „Hella Lithuania“, „Littelfuse LT“, o taip pat žinoma įmonė iš Lietuvos „Brolis Sensor Technology“.

„Teltonikos“ ir Taivano partnerystė

Pats ambicingiausias lustų gamybos projektas Lietuvoje kol kas yra įmonės „Teltonika“ technologijų miestelis „Teltonika High-Tech Hill“, kuriam suteikėme visą reikalingą palaikymą. Projektas gavo valstybei reikšmingo projekto statusą, įvairias mokestines ir kitas paskatas.

Būtent Lietuvos įmonė „Teltonika“ turi sutartį su Taivano Pramoninių technologijų tyrimų institutu ITRI (angl. Industrial Technology Research Institute), kurią padėjome pasiekti dėl technologijos perdavimo. Technologijos perdavimas praktikoje reiškia mokymus, licencijas, patentus, mainus, kuriuos užtikrins partnerystė su Taivano institucija.

Planai, kuriuos TSMC jau kurį laiką turėjo Vokietijoje, nebuvo niekaip susiję su įmonės iš Lietuvos planais statyti savo gamyklą Lietuvoje, pasitelkus partnerystę iš Taivano. Milžiniška Vokietijos rinka yra pajėgi pasiūlyti pakankamai talento ir milijardinių subsidijų TSMC. Tikriausiai jokia kita valstybė Europoje to nepajėgtų padaryti.

Kodėl mums reikia puslaidininkių pramonės?

Dalis atsakymo yra labai natūrali. Dėl to, kad mikroelektronika jau dominuoja mūsų gyvenimuose, o skverbiantis dirbtiniam intelektui, daiktų internetui, elektriniams ir autonominiams automobiliams, tiesiog neturėsime, kur dingti. Tai taip pat yra gerai apmokamos darbo vietos, kurios kuria aukštą vertę, uždirba pinigus ir parveža juos čia, į Lietuvą.

Tačiau mūsų pramonė taip pat turi ir savo poreikių. Mūsų ekonomikoje gamyba sudaro daugiau kaip 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai reiškia, kad mūsų pačių inžinerijai reikia lustų, kurių dalį galėsime pasigaminti patys Lietuvoje. Ir visai nesvarbu, kad tai nebūtinai bus patys išmaniausi lustai, kuriami garsiausiose pasaulio laboratorijose. Dar labai ilgą laiką tiek kasdieniam, tiek pramoniniam vartojimui reikės ir senesnio tipo lustų.

Ką darome ir darysime, kad Lietuvoje stiprėtų puslaidininkių pramonė?

Visų pirma, didelę dalį savo energijos ir laiko skiriu jau esamų Lietuvos kompanijų įsitvirtinimui pasaulinių gamintojų vertės grandinėse. Mūsų įmonės jau šiandien dirba ir su ASML, ir su „Samsung“. Apie tai, ką nuveikėme šią vasarą Seule, jau esu rašiusi, o rugsėjo pabaigoje keliauju į Japoniją – kitą labai svarbią mums rinką.

Proaktyviai padėjome „Teltonikai“ pokalbiuose ir derybose su partneriais iš Taivano. Taivanas saugo savo globalias pozicijas ir su kitomis pasaulio valstybėmis per daug nesidalija nei technologijomis, nei gamybiniais pajėgumais. Tiesą sakant, renginyje, kuriame paskelbėme apie šį susitarimą, jų atstovas tiesiai ir viešai pasakė, kad taivaniečiai nėra linkę panašių susitarimų turėti ateityje ir tai yra unikali praktika, kuriai pasiryžo bendradarbiaudami su Lietuva.

Galiausiai žinios yra esminis kriterijus puslaidininkių vystymui bet kurioje pasaulio šalyje. Dėl to kryptingos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, į mūsų vaikų švietimą ir gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių technologijų, gebėjimą spręsti problemas ir bendradarbiauti yra kritiškai svarbios. Ir kol veikiame politikoje, tol nenustosime tam skirti savo dėmesio greta gerų sąlygų verslui ir mūsų įmonių įsitvirtinimo globaliose rinkose.