Aušrinė Armonaitė. Kas motyvuoja vis daugiau žmonių grįžti į Lietuvą

Jau ketverius metus daugiau piliečių grįžta į Lietuvą nei emigruoja. Skaičiuojame, kad taip susigrąžinome apie 25 tūkst. užsienyje gyvenančių piliečių. Ką jie čia randa ir kodėl grįžta? Daugiau galimybių, modernėjanti Lietuva, sparčiai augantys atlyginimai ir naujos darbo vietos – tai pagrindinės priežastys, viliojančios lietuvius namo.

Laiminga Lietuva

Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtame laimės indekse per pastaruosius ketverius metus iš 41 vietos pakilome į 19 vietą. Lietuvos jaunimas yra apskritai laimingiausias pasaulyje. Gyvenimo kokybės indekse esame taip pat 19 vietoje. Augantis lietuvių pasitenkinimas gyvenimu – akivaizdus.

Žmonių atlyginimai, atmetus kainų augimą, per pastaruosius kelerius metus tarp EBPO (organizacijos, kuri vienija labiausiai pažengusias pasaulio valstybes) narių Lietuvoje augo sparčiausiai – net apie 15 proc. Skaičiuojant pinigais – vidutinis atlyginimas šalyje per šios Vyriausybės kadenciją padidėjo nuo 1400 iki 2200 eurų.

Pritraukdami į Lietuvą rekordines užsienio investicijas ir dirbdami su Lietuvos verslais, padėjome sukurti apie 20 tūkst. naujų darbo vietų. Ne tik Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Užsienio investuotojai Lietuvos gyventojams vidutiniškai moka 1,5 karto didesnius atlyginimus nei kiti, atneša į darbovietes daugiau vakarietiškos kultūros. Tai skatina bendrą visų žmonių pajamų augimą ir geresnę darbo aplinką.

Naujausia gamykla rugsėjį duris atvėrė Kėdainiuose, kur bus gaminami dviračiai. Nyderlandų kompanija „Pon.Bike“ Kėdainiuose įdarbins apie 600 žmonių. Kad tokios investicijos labai pakeičia regionų gyvenimą, gerai parodo ir Molėtų pavyzdys. Juose prieš pusantrų metų atsidarė „Teltonikos“ grupės gamykla. To užteko, kad miestas dar labiau atsigautų, pradėtų brangti nekilnojamasis turtas.

Sklandus grįžimas į Lietuvą

Jau šį rudenį startuos Diasporai draugiško darbdavio projektas, skirtas skatinti Lietuvos įmones įdarbinti užsienio lietuvius, o išeivius – atvykti dirbti į Lietuvą.

Mūsų tikslas – prisidėti, kad grįžimo procesas būtų kiek įmanoma sklandesnis. Kad paklausių profesijų specialistams ir jų šeimų nariams įsikurti Lietuvoje būtų lengviau, Vilniuje ir Klaipėdoje įkūrėme vieno langelio principu veikiančius „International House“ centrus. Jie teikia visą reikalingą pagalbą į Lietuvą grįžtančių specialistų šeimoms ir jau aptarnavo apie 40 tūkst. žmonių.

Reikiamų profesijų specialistams ir juos įdarbinusioms įmonėms siūlome finansinę kompensaciją už persikėlimą į Lietuvą. Vienkartinė išmoka, kuri kompensuoja persikėlimo išlaidas, sudaro apie 3500 eurų, darbdaviams – iki 6650 eurų. Šią paramą gali gauti ir po ilgų metų užsienyje į tėvynę dirbti grįžtantys Lietuvos piliečiai arba lietuvių kilmės asmenys.

Turime toliau plėsti valstybės pagalbą iš užsienio grįžtantiems žmonėms, kad jie lengviau surastų darbą, šeimos integruotųsi, vaikai pritaptų mokykloje. Labai svarbi pagalba vaikams mokyklose. Būtent baimė dėl vaikų integracijos atbaido šeimas nuo grįžimo į Lietuvą.

Labai svarbu, kad gyventi, dirbti ar mokytis į užsienį išvykę lietuviai neatitrūktų nuo savo tėvynės, o įgavę naujų patirčių – grįžtų į Lietuvą.